Tarptautinei tyrėjų komandai pavyko sukurti kamienines ląsteles, kurios gali išsivystyti į gyvą organizmą, konkrečiau – pelę.
Mokslinė fantastika virto realybe
Londono Karalienės Marijos universiteto mokslininkams pavyko integruoti senus genus į pelių ląsteles, kurie sėkmingai aktyvuojasi šiuolaikinėse gyvūnų sistemose.
Minėto universiteto mokslininkai bendradarbiaudami kartu su Honkongo universiteto mokslininkais atliko bandymą, kurio metu laboratorijoje besivystančiam pelės embrionui buvo suleistos kamienines ląsteles.
Šios ląstelės sukurtos iš genų, randamų choanoflagelatuose – tai vienaląsčiai organizmai susiję su gyvūnais. Jie yra artimiausi gyvūnų giminaičiai, kuriuose randami pagrindiniai baltymai, įskaitant „Sox“ ir „POU“ – iš principo, jie gali išsivystyti į bet kokio tipo ląsteles žinduoliuose.
Pelių sukūrimas naudojant senus genetinius įrankius suteikia unikalių galimybių sukurti modelius šių procesų vystymuisi tirti. Mokslininkai galės tirti, kaip pirmykščiai genai paveikia ląstelių diferenciaciją, organų formavimąsi ir patikslinti turimas žinias ir supratimą apie vystymosi biologiją bei evoliucinius perėjimus nuo vienaląsčių prie daugialąsčių organizmų.
Be to, tai yra potenciali įrodymo galimybė, kad tokio tipo ląstelės išsivysto ne tik gyvūnuose.
Vienas pagrindinių tyrimo autorių dr. Alexas de Mendoza teigia, kad tyrimo rezultatai išties perspektyvūs:
„Sėkmingai sukūrę pelę, naudodami molekulinius įrankius iš mūsų vienaląsčių giminaičių, mes stebime nepaprastą funkcijų tęstinumą, besitęsiantį beveik milijardą metų evoliucijos. Tyrimas leidžia manyti, kad pagrindiniai genai, susiję su kamieninių ląstelių formavimu, galėjo atsirasti gerokai anksčiau nei pačios kamieninės ląstelės – galbūt jie padėjo nutiesti kelią gyvenimui, kokį matome šiandien.“
Bandymų buvo ir anksčiau
Panaši idėja buvo pristatyta pirmą kartą Nobelio premijos laureatės Shinya Yamanaka 2012 m. Ji pirmoji pademonstravo galimybę gauti kamienines ląsteles.
Senų kamieninių ląstelių mechanizmo kilmės supratimas suteikia vertingų įžvalgų regeneracinės medicinos srityje. Išsiaiškinus, kaip tokie pirmykščiai genai prisideda prie organizmo vystymosi, mokslininkai gali kurti veiksmingesnes kamieninių ląstelių terapijas ir tobulinti audinių inžinerijos metodus. Tai prisidės prie modernių gydymo būdų įvairioms ligoms ir sužeidimams gydyti atsiradimo.
Gyvybės apraiškos yra populiari tyrimų kryptis ne tik gyvūnų analizėje, tačiau ir žmonių tyrimuose. Australijos biomedicinos inžinierius išrado pirmąją pasaulyje dirbtinę širdį, kuri taps alternatyva organų transplantacijai, o štai Kinijos karo medicinos universiteto gydytojų komanda sėkmingai pirmą kartą žmogui atliko kiaulės kepenų transplantaciją.
