Skelbiama, kad pirmą kartą istorijoje pavyko kiaulės kepenis persodinti žmogui. Didelė pergalė yra tai, kad organo funkcionavimas buvo sėkmingas.
Didžiulis pasiekimas
Kinijos karo medicinos universiteto gydytojų komanda paskelbusi tyrimo rezultatus „Nature“ teigia, kad modifikuotos kiaulės kepenys, persodintos žmogui, visą tyrimo laiką veikė normaliai, be atmetimo požymių – tyrimas truko 10 dienų. Pacientui buvo diagnozuota smegenų mirtis.
Tai buvo pagalbinė transplantacija, kurios metu pradinės kepenys nėra pašalinamos, tačiau lieka ir nepažeistos, nes gyvūno kepenys transplantuojamos kitoje pilvo ertmėje. Visas 10 dienų organas funkcionavo tinkamai, atlikdamas pagrindines funkcijas, kaip tulžies gamyba.
Tam, kad paciento imuninė sistema neatmestų organo buvo naudojami imunosupresantai, kurie slopina konkrečių ląstelių aktyvumą.
Nefrologas iš Ispanijos nacionalinės transplantacijos organizacijos, Rafaelis Matesanzas, teigia, kad tai pirmasis toks atvejis pasaulyje:
„Tai pirmasis pasaulyje atvejis, kai genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys buvo persodintos smegenų mirtį patyrusiam žmogui. Tai svarbus eksperimentas, atveriantis kitokį kelią į tai, kas iki šiol buvo išbandyta tiek gyvybiškai svarbiuose organuose – širdyje, tiek ne gyvybiškai svarbiuose organuose – inkstuose. “
Kepenų funkcijos yra ženkliai sudėtingesnės nei inkstų, todėl transplantacijos galimybės yra sudėtingos. Ilgą laiką patys mokslininkai abejojo tokio tipo transplantacijų perspektyvomis, nes manyta, kad kiaulių kepenyse gaminami riebalai, baltymai ir gliukozė gali sukelti stiprų ir sunkiai suvaldomą paciento imuninį atsaką.
Svarbi gydymo galimybė
Pacientams, sergantiems vėlyvos stadijos kepenų ligomis, šis pasiekimas gali teikti vilties. Labai dažnai vienintelė likusi gydymo galimybė yra kepenų transplantacija, tačiau didžiausias kliūtis čia – esamas donorų organų prieinamumas.
Ksenotransplantacija – genetiškai modifikuoto gyvūno organo paėmimas ir naudojimas laikinajame etape iki atsirandant donorui, tokiems pacientams leistų išsaugoti gyvybę.
Nors tai tik vieno paciento atvejis, visgi ateities perspektyvos žada būti progresyvios. Kol kas pavyko nustatyti, kad genetinės modifikacijos padeda sumažinti organo atmetimo reakcijas.
Tolimesniuose tyrimuose bus siekta išsiaiškinti ar kiaulės kepenys užtikrins visapusišką funkcionavimą pacientams, sergantiems kepenų nepakankamumu, nes tyrimo dalyvis šiuo atveju vis dar turėjo savo funkcionuojantį organą.
Organų transplantacija yra nauja ateities galimybė sunkiai sergantiems pacientams. Australijos įmonei „BiVACOR“ pavyko sukurti širdies pakaitalą – dirbtinį organą, su kuriuo pacientas sėkmingai išgyveno 100 dienų.
