Mamutų ir priešistorinių žmonių ekspozicija muziejuje. Šaltinis: TechNaujienos / Shutterstock
„Amžino“ klonavimo viltys žlugo po 20 metų tyrimo: mokslininkai aptiko biologinę ribą
TRUMPAI
- • 20 metų tyrimas parodė, kad žinduolių klonavimas turi biologinę ribą.
- • Iš vienos pelės mokslininkai sukūrė daugiau nei 1200 klonų.
- • Ilgainiui genetiniai pokyčiai pradeda riboti pakartotinį klonavimą.
Naujas ilgalaikis mokslininkų tyrimas parodė, kad pakartotinis žinduolių klonavimas negali tęstis neribotai. Japonijos tyrėjų komanda per daugiau nei 20 metų trukusį eksperimentą iš vienos pelės sukūrė daugiau kaip 1200 klonų, tačiau galiausiai nustatė aiškią biologinę ribą. Rezultatai, kovo 24 dieną paskelbti moksliniame žurnale „Nature Communications“, rodo, kad klonavimas susiduria su fundamentaliais genetiniais apribojimais.
Didžiausias tokio tipo eksperimentas
Nuo 2005 metų eksperimentą vykdė Japonijos mokslininkų komanda, vadovaujama genetiko Teruhiko Wakayama. Tyrėjai nusprendė patikrinti, ar teoriškai įmanoma klonuoti gyvūnus neribotą skaičių kartų.
Kaip rašoma tyrimo rezultatuose, per du dešimtmečius mokslininkai sukūrė daugiau nei tūkstantį klonuotų pelių. Iš pradžių rezultatai atrodė stabilūs, tačiau vėliau mokslininkai pastebėjo, kad naujų klonų gyvybingumas pradeda mažėti.
Klonavimo grandinė pasiekė 57 kartas
Tyrimo metu mokslininkams pavyko sukurti net 57 iš eilės einančias klonuotų pelių kartas. Kiekviena jų buvo gauta iš ankstesnio klono ląstelių, naudojant somatinių ląstelių branduolio perkėlimo metodą – tą pačią technologiją, kuri anksčiau buvo naudojama kuriant garsųjį kloną, avį Dolly.
Žemiau išvysite 56-osios kartos pakartotinai klonuotą pelę:
Tačiau tyrėjai pastebėjo, kad ilgainiui klonų išgyvenamumas mažėjo. Nors ankstyvos kartos vystėsi gana normaliai, vėlesnėse kartose gimstančių gyvūnų skaičius mažėjo, o kai kurie klonai turėjo genetinių ar vystymosi sutrikimų. Paskutinėje eksperimento stadijoje 58-osios kartos klonai neišgyveno ilgiau nei kelias dienas po gimimo, o tai tapo aiškiu signalu, kad procesas pasiekė biologinę ribą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirmas kauksmas per 10 000 metų: atkurta išnykusi vilkų rūšis, juos matėte ir „Sostų karuose“ (video)
Mutacijos kaupėsi kiekvienoje kartoje
Genetinė analizė parodė, kad klonuotuose gyvūnuose mutacijos kaupiasi vis greičiau. Tyrėjai nustatė, kad genetinių pakitimų tempas buvo maždaug tris kartus didesnis nei natūraliai gimusių pelių.
Ilgainiui šie pokyčiai pradėjo daryti vis didesnę įtaką gyvūnų sveikatai. Kai kurių vėlesnių kartų klonai gimdavo silpnesni arba turėdavo chromosomų pažeidimų. Mokslininkų teigimu, būtent šis genetinių klaidų kaupimasis ir galiausiai sustabdo pakartotinį klonavimą.
Todėl tyrimas patvirtina evoliucijos idėją, kad lytinis dauginimasis yra būtinas ilgalaikiam žinduolių rūšių išlikimui ir genetiniam stabilumui.
Ką tai reiškia biotechnologijų ateičiai
Nors klonavimas ir toliau naudojamas moksliniuose tyrimuose, nauji rezultatai rodo, kad idėja apie neribotą klonų kūrimą realybėje susiduria su biologiniais apribojimais.
Pasak tyrėjų, natūralaus dauginimosi metu genetinė medžiaga iš dviejų tėvų susimaišo, o tai padeda „išvalyti“ dalį žalingų mutacijų. Klonavimo atveju šio mechanizmo nėra, todėl genetinės klaidos tik kaupiasi.
Šis tyrimas padeda geriau suprasti gyvybės genetinius mechanizmus ir gali būti svarbus vertinant klonavimo technologijų galimybes ateityje – tiek gyvūnų veisime, tiek biomedicinos tyrimuose.
Nors kai kurie mokslininkai tiki, kad genetinės technologijos ateityje gali atverti naujų galimybių biotechnologijoms, tačiau biologinės ribos išlieka svarbus veiksnys. Be to, tyrėjai jau svarsto ir dar radikalesnius scenarijus – pavyzdžiui, ar teoriškai įmanoma smarkiai prailginti žmogaus gyvenimo trukmę.
Apie tai plačiau: Mokslininkas atsako: ko reikia, kad žmogus išgyventų 20 000 metų
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Mokslininkai skelbia proveržį: sulėtino smegenų senėjimą su nosies purškalu
2Kada atsirado dirbtinis intelektas: istorija ir svarbiausi faktai
3Pirmą kartą istorijoje: robotas pusmaratonyje aplenkė žmogų – ką tai reiškia mums?
4Dvi juodosios skylės artėja prie susidūrimo: kas įvyks po jo
5Šie įpročiai gali sumažinti Alzheimerio riziką beveik 40 proc., rodo tyrimas
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.