Į Žemę krentantys degantys palydovai gali susilpninti jos magnetinį lauką, o blogiausiu atveju – net sunaikinti dalį atmosferos.
Žemės magnetiniam laukui kyla pavojus
Tokias išvadas neseniai paskelbtame straipsnyje pateikė fizikė Siera Solter-Hunt, kuri įspėja apie vis didėjantį palydovų „megakonsteliacijų“, tokių kaip Elono Musko „SpaceX“ paleisti palydovai, pavojų.
S. Solter-Hunt teigia, kad atmosferoje sudegusių nebeveikiančių palydovų „erdvėlaivių dulkės“ gali sukurti tiek magnetinių dulkių, kad mūsų planetos apsauginis skydas sumažėtų perpus.
Dar nerecenzuotame straipsnyje atskleidžiama, kad didėjantis negyvų palydovų paliktų magnetinių dalelių kiekis gali sukurti plazmos dulkių juostą, kurios krūvis yra stipresnis nei likusios magnetosferos – Žemės atmosferos dalies, saugančios mus nuo Saulės spinduliuotės – magnetosferos.
Šis tinklas gali sukurti savo elektrinį krūvį ir kelti palydovams didelę radiaciją bei saulės audras, taip pat apsunkinti naujų palydovų ir kitų erdvėlaivių iškėlimą į kosmosą, nes magnetinės dalelės gali sugadinti laive esančią elektroniką.
„Mane šokiravo viskas, ką radau, ir tai, kad niekas to netyrė“, – sakė Islandijos universiteto doktorantė M. Solter-Hunt.
Kalbėdama su „Live Science“, ji pridūrė: „Manau, kad tai tikrai kelia nerimą“.
Dokumente ji apskaičiavo, kad per ateinančius dešimtmečius aplink mūsų planetą galėtų skrieti nuo 500 000 iki 1 mln. privačių palydovų, kurių pagrindinis tikslas – kurti megapalydovus, teikiančius internetą, pavyzdžiui, „SpaceX“ tinklą „Starlink“, kurį galima pastebėti skriejantį aplink Žemę.
Privatūs palydovai jau pradėjo kelti problemų astronomams, nes jie gali trukdyti radijo teleskopams ir reguliariai „fotobombinti“ kosminius vaizdus, taip pat kelti susidūrimo grėsmę kitiems kosminiams laivams.
Didžiausia problema kyla, kai palydovai tampa nebeveikiantys
Dauguma palydovų sudega Žemės atmosferoje, kad sumažėtų kosminės šiukšlės, tačiau tai sukelia metalo garų taršą.
Šiuo metu nežinoma, kur galiausiai atsidurs visos erdvėlaivių dulkės, tačiau M. Solter-Hunt mano, kad jos gali atsidurti viršutinėje jonosferos dalyje – atmosferos srityje, esančioje nuo 80 iki 640 kilometrų virš Žemės paviršiaus.
M. Solter-Hunt baiminasi, kad būtent čia magnetinės dulkės sukels problemų, nors ne visi mokslininkai su tuo sutinka.
Tačiau, net jei padidėjęs radiacijos lygis ir galėtų pažeisti mūsų atmosferą, M. Solter-Hunt teigė, kad tai gali užtrukti šimtmečius ar net tūkstantmečius.
Taip patskaitykite
