Pranešama, kad „SpaceX“ bendradarbiauja su bent vienu stambiu JAV gynybos rangovu – ‚Northrop Grumman“, kuriančia Nacionalinės žvalgybos tarnybos šnipinėjimo palydovų žvaigždyną.
Agentūros „Reuters“ duomenimis, „SpaceX“ šimtų šnipinėjimo palydovų tinklo kūrimas koordinuojamas su keliais rangovais, kad itin jautrios žvalgybos programos kontrolė neatsidurtų vienos bendrovės rankose.
„Vyriausybė suinteresuota, kad nebūtų visiškai investuota į vieno asmens valdomą įmonę“, – sakė vienas iš naujienų agentūros šaltinių, greičiausiai turėdamas omenyje „SpaceX“ įkūrėją Eloną Muską.
„Northrop“ pateiks jutiklius tam tikrai palydovų grupės daliai – mažiausiai 50 palydovų – ir išbandys šiuos palydovus savo įmonėje prieš juos iškeliant į orbitą.
Išsiplėtęs žvaigždynas
Naujienų agentūra pirmą kartą apie „SpaceX“ sutartį su Nacionaliniu žvalgybos biuru, atsakingu už JAV šnipinėjimo palydovų eksploatavimą, atskleidė kovo mėn. Tinklą kuria „SpaceX“ verslo padalinys „Starshield“ pagal 2021 m. pasirašytą 1,8 mlrd. JAV dolerių vertės sutartį.
Nors šis tinklas bus atskirtas nuo „SpaceX“ interneto palydovų žvaigždyno „Starlink“, Nacionalinio žvalgybos biuro sutartyje išnaudojami „SpaceX“ gebėjimai iškelti į orbitą daug „Starlink“ palydovų, naudojant turimus gamybos įrenginius ir daugkartinio naudojimo raketą „Falcon 9“. Dabartinė „Starlink“ megakonsteliacija turi daugiau nei 5 700 veikiančių palydovų.
Šis palydovų žvaigždynas laikomas „išplatintu“, nes į žemą Žemės orbitą bus paleisti būriai palydovų, kurie teiks vaizdavimo ir kitus pajėgumus, o dėl didelio skaičiaus jie turėtų būti mažiau pažeidžiami priešo atakų.
Nors dar nė viena valstybė nėra užpuolusi kitos valstybės palydovų, didžiosios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas, Rusiją ir Kiniją, akivaizdžiai rengia tokias priemones. Gera nuoroda į šias pastangas yra „Secure World Foundation“ metinė ataskaita „Global Counterspace Capabilities“.
Teigiama, kad žemoje Žemės orbitoje esančių „SpaceX“ palydovų aukštos kokybės vaizdo jutikliai savo skiriamąja geba pranoks kai kurių geriausių JAV šnipinėjimo palydovų, esančių didesniame aukštyje, skiriamąją gebą. Be to, jie gali tapti geresne alternatyva šiuo metu naudojamiems bepiločiams lėktuvams ir žvalgybiniams orlaiviams, kurių skrydžiai kitų valstybių oro erdvėje gali būti rizikingi.
Tikėtina, kad pirmieji šio išplitusio žvaigždyno elementai bus paleisti kitą mėnesį iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės vykdant „NROL-146“ misiją. Pasak Nacionalinio žvalgybos biuro direktoriaus vyriausiojo pavaduotojo Trojaus Meinko, tai bus pirmasis iš net šešių tokių paleidimų 2024 m.
„Šis paleidimas bus pirmasis faktiškai veikiančios sistemos paleidimas“, – sakė T. Meinkas anksčiau šį mėnesį vykusiame kasmetiniame kosmoso simpoziume. „Ši sistema padidins prieigos savalaikiškumą, ryšio kelių įvairovę ir padidins mūsų atsparumą.“
Nelengva partnerystė
Paprastai per 22 veiklos metus „SpaceX“ vengė glaudžių partnerysčių su tradiciniais kosmoso rangovais, įskaitant „Northrop Grumman“.
Pradžioje „SpaceX“ su „Northrop“ turėjo teisinę konfrontaciją dėl „Merlin“ raketų variklio, naudojamo „Falcon 1“, o vėliau ‚Falcon 9“ raketose, pintinių variklių purkštukų technologijos.
„SpaceX“ pateikė atsakomąjį ieškinį, teigdama, kad „Northrop“ piktnaudžiavo savo padėtimi ir atliko patariamąjį vaidmenį oro pajėgose, kad šnipinėtų „SpaceX“. Galiausiai abu ieškiniai buvo atmesti, o žala neatlyginta.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui „SpaceX“ paleido palydovą „Zuma“ – itin brangų įslaptintą erdvėlaivį, kurio vertė viršijo 3 mlrd. JAV dolerių ir kurį „Northrop“ sukūrė Nacionaliniam žvalgybos biurui.
Raketa „Falcon 9“ 2018 m. sausio mėn. sėkmingai paleido erdvėlaivį, tačiau vėliau jis buvo prarastas. Vėliau dėl nesėkmės buvo apkaltintas naudingosios apkrovos adapteris, kurį tiekė „Northrop Grumman“, nors tai niekada nebuvo viešai patvirtinta.
JAV vyriausybės pareigūnai akivaizdžiai tikisi, kad šį „SpaceX“ ir „Northrop“ bendradarbiavimą lydės didesnė sėkmė.
