Verslininkai Elonas Muskas ir Jeffas Bezosas jau nebėra vieninteliai, besivaržantys dėl duomenų centrų kosmose. Pasirodo, „Google“ čia taip pat mato potencialą, o su „Project Suncatcher“ programa sieks ištirti šias galimybes.
Svarbiausios įžvalgos
- „Google“ pristatė iniciatyvą, kurios tikslas kurti dirbtinio intelekto duomenų centrus kosmose.
- Iki 2027 m. planuojama paleisti du bandomuosius palydovus, kad būtų išbandyta aparatinė įranga.
- Ekspertai pabrėžia, kad „Google“ sėkmę gali riboti priklausomybė nuo „SpaceX“.
Dar vienos kosmoso lenktynės?
Ekspertai mano, kad dirbtinio intelekto duomenų centrai už Žemės ribų turi potencialo tapti ateities kosmoso lenktynių dalimi. „Google“ paskelbė, kad sieks paleisti palydovus, aprūpintus bendrovės dirbtinio intelekto lustais, o to siekia ir „SpaceX“ valdantis Elonas Muskas bei „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas.
Pranešime teigiama, kad „Suncatcher“ projektas bus naujos kartos tyrimas, sieksiantis išplėsti mašininį mokymąsi kosmose. „Google“ komanda tirs, kaip saulės energija varomas palydovų tinklas, aprūpintas „Tensor Processing Unit“ lustais, galėtų panaudoti visą Saulės energijos galią.
Teigiama, kad, siekiant prilygti Žemėje veikiančių duomenų centrų skaičiavimo pajėgumams, šie palydovai galėtų perduoti duomenis vieni kitiems naudodami kosminius lazerinius ryšius – tokius, kokius jau taiko „SpaceX“ projektas „Starlink“.
Ruošiasi pirmiesiems etapams
„Google“ pranešė, kad naujus mokslinius tyrimus įkvėpė ankstesni projektai, susiję su kvantine kompiuterija ir autonominiais automobiliais. Pasak jos, teoriškai kai kurie sprendimai sukurti jau yra – pirmame tyrime aprašytas mokslininkų požiūris į palydovų dizainą, jų valdymą bei ryšio sistemas.
Taip pat išbandyta ir prototipinė „Suncatcher“ aparatinė įranga, kurios metu eksperimentuota su lustais imituojant jų veikimą kosmose. Pasak atstovų, įranga išgyveno be pažeidimų.
Toliau bus atliekama mokymosi misija kartu su bendrove „Planet“. Iki 2027 m. pradžios bus paleisti du bandomieji palydovai, kurie testuos aparatinę įrangą orbitoje ir, pasak „Google“, „taps pagrindu naujai erai – milžiniško masto skaičiavimams kosmose“.
Susidurs su iššūkiais
Ekspertai pabrėžia, kad šiame projekte „Google“ iššūkių netruks, o jos lyderystę gali sumenkinti ir priklausomybė. Norint dislokuoti orbitinius duomenų centrus, bendrovė priklausys nuo „SpaceX“ raketų.
Praėjusią savaitę apie duomenų centrus kosmose prakalbo ir Elonas Muskas, teigdamas, kad jie taip pat ruošiasi šiems pokyčiams. O startuolis „Starcloud“ prieš keletą dienų paleido pirmąjį bandomąjį palydovą, aprūpintą „NVIDIA“ grafikos procesoriumi.
Kosmoso lenktynėse duomenų centrai yra nauja ir auganti, bet ne vienintelė kryptis. Kitas šio sektoriaus „žaidėjas“ Jeffas Bezosas neseniai prakalbo apie žmonių apgyvendinimą kosmose.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
Agnė Vaišnoraitė - ryšių su visuomene magistro studijų studentė ir technologijų žurnalistė. Turite klausimų? Rašykite mums: redakcija@technaujienos.lt.
DIENOS SKAITOMIAUSI
„Apple“ naudotojai pavojuje: per „ChatGPT“ ir „Grok“ platinama kenkėjiška programa
2Mikroplastiko era baigiasi? Žuvų žiaunų principu sukurtas filtras pašalina 99 proc. dalelių
3Marse – gyvybės pėdsakai: aptiko 16 milžiniškų senovės upių regionų
4„Grok“ vėl pribloškė: geriau sunaikintų šią tautą, negu Eloną Muską
5Jau žinoma, kelintais metais kosmose atsiras „Google“ duomenų centrai
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.