Skip to content
Europa įvertino Lietuvos skaitmeninę pažangą: yra kuo didžiuotis, bet iššūkių netrūksta

Lietuvos vėliavėlė žyminti šalies vietą Europos žemėlapyje. Šaltinis: TechNaujienos / Shutterstock

Europa įvertino Lietuvos skaitmeninę pažangą: yra kuo didžiuotis, bet iššūkių netrūksta

TRUMPAI

  • • Europos Komisijos vertinimu, Lietuva kai kuriose skaitmenizacijos srityse lenkia ES vidurkį.
  • • Didžiausi iššūkiai išlieka skaitmeninių įgūdžių ir interneto infrastruktūros srityse.
  • • Šie pokyčiai gali lemti, kaip greitai gyventojus pasieks naujos skaitmeninės paslaugos.

Lietuva išsiskiria beveik visuotiniu 5G ryšio prieinamumu, sparčiai augančiu dirbtinio intelekto (DI) diegimu versle ir viena greičiausiai augančių startuolių ekosistemų regione, rodo naujausia Europos Komisijos ataskaita. Vis dėlto Briuselis atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų vis dar atsilieka skaitmeninių įgūdžių srityje, o kaimiškose vietovėse modernios interneto infrastruktūros plėtra vyksta per lėtai. Vertinimas pateiktas ketvirtojoje „Digital Decade“ pažangos ataskaitoje, kurioje analizuojama, kaip Europos Sąjungos (ES) valstybės juda link 2030 metų skaitmeninių tikslų.

REKLAMA

Lietuva tarp „stipresnių“ ES valstybių

Birželio 17 dieną Europos Komisija paskelbė ketvirtąją „State of the Digital Decade“ ataskaitą, kurioje vertinama ES pažanga siekiant 2030 metų skaitmenizacijos tikslų. Dokumente analizuojama ryšio infrastruktūra, verslo skaitmenizacija, DI diegimas, skaitmeniniai įgūdžiai ir viešųjų paslaugų modernizavimas.

Komisijos vertinimu, Lietuva turi ne vieną stipriąją pusę. Šalyje 5G ryšys pasiekia beveik visus gyventojus, o smulkių ir vidutinių įmonių skaitmenizacijos lygis jau viršija ES vidurkį. Taip pat pabrėžiamas Lietuvos vaidmuo kibernetinio saugumo srityje bei pasaulyje pripažinta lazerių ir fotonikos pramonė, kuri gali tapti pagrindu ateities kvantinių technologijų plėtrai.

REKLAMA

Ataskaitoje išskiriama ir Lietuvos startuolių ekosistema, kuri šiuo metu laikoma sparčiausiai augančia Centrinėje ir Rytų Europoje. Europos Komisija taip pat išskiria ir pirmąjį nacionalinį „LitAI AI Factory“ projektą, kuris nuo 2027 metų turėtų suteikti vietos verslui ir viešajam sektoriui prieigą prie pažangios DI infrastruktūros.

Dirbtinio intelekto naudojimas „šovė į viršų“

Vienas ryškiausių rodiklių – DI naudojimas versle. Per metus šiuos sprendimus naudojančių Lietuvos įmonių dalis išaugo nuo 8,8 proc. iki 21,3 proc. Tai reiškia daugiau nei 140 proc. augimą ir rezultatą, kuris jau lenkia dabartinį ES vidurkį.

Šiuos rezultatus TechNaujienos.lt jau aptarė anksčiau: Rekordas: 2025 metais DI sprendimus naudojančių įmonių skaičius Lietuvoje pasiekė 21,3 proc.

REKLAMA

Panaši tendencija matoma ir debesų kompiuterijos bei duomenų analizės srityse. Europos Komisija pažymi, kad Lietuvos verslas gana aktyviai diegia pažangias technologijas, nors jų naudojimas vis dar labiau koncentruotas technologijų sektoriuje nei tradicinėse pramonės šakose.

Tuo pat metu bendroje ES ataskaitoje pabrėžiama, kad visoje Europoje DI naudojimas per 2025 metus išaugo beveik 50 proc., tačiau mažesnės įmonės vis dar susiduria su kvalifikuotų specialistų ir finansinių išteklių stygiumi.

Dirbtinio intelekto robotas sėdi šalia kompiuteriu dirbančio žmogaus biure.

Didžiausia problema – skaitmeniniai įgūdžiai

Nepaisant technologinės pažangos, Komisija įspėja, kad Lietuva vis dar atsilieka pagal bazinius skaitmeninius įgūdžius. Bent pagrindinius skaitmeninius gebėjimus turi 53,8 proc. Lietuvos gyventojų, kai ES vidurkis siekia daugiau nei 60 proc.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kas antras lietuvis neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių: kaip atrodome Europoje?

Didžiausias atotrūkis fiksuojamas tarp vyresnio amžiaus žmonių ir kaimiškų vietovių gyventojų. Europos Komisijos vertinimu, būtent šios grupės gali mažiausiai pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiamomis galimybėmis, nors šalis jau įgyvendina specialias mokymų programas.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į technologijų specialistų trūkumą. Papildomu iššūkiu išlieka ir nedidelis moterų įsitraukimas į šį sektorių. Be to, minima ir tai, kad šalis kol kas neturi bendros žaliosios bei skaitmeninės transformacijos strategijos.

Europa nori daugiau technologinės nepriklausomybės

Bendra Europos Komisijos ataskaita rodo, kad ES padarė pažangą skaitmenizuojant viešąsias paslaugas, plečiant 5G tinklus ir diegiant pažangias technologijas versle. Tačiau ES institucijos vertinimu regionas vis dar atsilieka puslaidininkių gamybos, skaičiavimo pajėgumų ir dalies skaitmeninių kompetencijų srityse.

Dėl šios priežasties organizacija ragina valstybes nares spartinti investicijas ir reformas, nes būtent artimiausi keleri metai nulems, ar 2030 metų skaitmeniniai tikslai bus pasiekti laiku.

Naujausias vertinimas taip pat atspindi platesnę Europos problemą. Nors skaitmenizacijos rodikliai gerėja, ES vis dar ieško būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų ir sustiprinti savo konkurencingumą. Apie galimą Europos atsilikimą DI srityje ekspertai perspėjo ir anksčiau, todėl artimiausi metai gali tapti lemiami siekiant išlaikyti regiono pozicijas pasaulinėje technologijų rinkoje.

Apie tai skaitykite: Europa gali pralaimėti dirbtinio intelekto lenktynes: paskelbtas niūrus 2031 m. scenarijus

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.