O kas, jei didžiausias dirbtinio intelekto pavojus nėra jo gebėjimas pakeisti darbo vietas, o jo potencialas sukelti kognityvinių gebėjimų nuosmukį? Praėjusį mėnesį „Microsoft“ ir Karnegio Mellono universiteto mokslininkai paskelbė naują tyrimą, kuriame pirmą kartą išsamiai nagrinėjamas dirbtinio intelekto (DI) įrankių poveikis kritiniam mąstymui ir protiniam darbui.
Ar pasitikėjimas DI mus silpnina?
Tyrėjai nustatė, kad kuo labiau žmonės pasitikėjo DI gebėjimais atlikti užduotį, tuo rečiau jie pasitelkė kritinio mąstymo įgūdžius.
Pasikliaudami DI sprendimais, žmonės dažnai naudojasi tokiais įrankiais, kaip „ChatGPT“, vietoje to, kad patys analizuotų informaciją ir lavintų savo pažintinius gebėjimus.
„Netinkamas DI technologijų naudojimas ne tik gali susilpninti, bet ir realiai silpnina kognityvinius gebėjimus. Automatizavimo ironija slypi tame, kad mechanizuodami kasdienes užduotis ir palikdami sudėtingesnius sprendimus žmogui, mes atimame iš jo galimybę reguliariai treniruoti savo mąstymą. Dėl to „kognityviniai raumenys“ ilgainiui atrofuojasi“, – įspėja tyrėjai.
Ilgalaikės pasekmės
Tyrėjai apklausė 319 žinių darbuotojų. Tai – žmonės, dirbantys su duomenimis ir informacija, siekdami įvertinti, kiek jie pasitiki DI galimybėmis ir kiek kritiškai mąsto naudodami šiuos įrankius užduotims atlikti.
Kritinis mąstymas buvo apibrėžtas pagal šešias kategorijas: žinios (idėjų prisiminimas), supratimas (idėjų suvokimas), taikymas (idėjų pritaikymas praktikoje), analizė (idėjų palyginimas ir susiejimas), sintezė (idėjų sujungimas) ir vertinimas (idėjų įvertinimas).
Apklausoje dalyvavę žinių darbuotojai bent kartą per savaitę naudojosi DI įrankiais, tokiais kaip „ChatGPT“, ir pateikė 936 pavyzdžius, kaip jie pritaikė DI savo darbe – nuo faktų paieškos iki teksto santraukų ruošimo.
Dažniausiai kritinį mąstymą jie taikė, kad nustatytų užuominas, patikslintų klausimus ir patikrintų DI atsakymus pagal išorinius šaltinius.
Tyrime dalyvavo šeši iš septynių tyrėjų, kurie yra susiję su „Microsoft Research“ mokslinių tyrimų padaliniu. Šis padalinys įsteigtas 1991 m.
„Microsoft“ turi didelių interesų DI srityje. Bendrovė investavo beveik 14 mlrd. JAV dolerių į „OpenAI“, „ChatGPT“ kūrėją. Šiais finansiniais metais ji planuoja išleisti 80 JAV mlrd. dolerių DI duomenų centrams.
Tyrėjai įspėja, kad nors DI gali padidinti darbo efektyvumą, jis taip pat gali sumažinti darbuotojų kritinį įsitraukimą. Ypač – atliekant pasikartojančias arba mažiau svarbias užduotis. Tai gali sukelti ilgalaikės priklausomybės ir savarankiško problemų sprendimo sumažėjimą.
Kitaip tariant, DI gali turėti savo kainą. Dėl jo darbuotojai gali prarasti „raumenų atmintį“, atlikdami įprastas užduotis.
