Rugsėjo 27 dieną Daugpilyje vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Baltijos šalių gynybos ministrai ir Lenkijos gynybos viceministras, buvo aptarti svarbūs bendros gynybos stiprinimo klausimai. Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pabrėžė būtinybę didinti gynybos pajėgumus NATO rytiniame flange, kad būtų užtikrinta efektyvesnė sienų apsauga.
Bendras pareiškimas dėl ES finansavimo
Susitikimo metu buvo parengtas bendras visų šalių pareiškimas, kuriame pabrėžta iniciatyva siekti Europos Sąjungos (ES) finansavimo, skirto pasienio gynybos stiprinimui. Ministras L. Kasčiūnas akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi aktyviai bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis, siekiant sukurti vientisą gynybos liniją, galinčią atsispirti galimoms grėsmėms.
„Mūsų pastangos rodo mūsų ryžtą stiprinti gynybą nuo bet kokių grėsmių. Hibridinių išpuolių akivaizdoje itin svarbu identifikuoti ir remti pagrindines NATO, ES ir mūsų nacionalinių strategijų veiksmų kryptis“, – sakė ministras.
Politinis dėmesys NATO ir ES gynybai
Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai sutarė, kad ES turi imtis aktyvesnių veiksmų, didindama finansavimą pasienio gynybai. Tai apima ne tik grindų gynybos stiprinimą, bet ir bendrą koordinavimą tarp NATO ir ES, siekiant užtikrinti geresnį pasienio saugumą.
Ministras pažymėjo, kad Rytinės ES sienos yra ir Rytinės NATO flango dalis, todėl būtinas politinis dėmesys ir konkretūs veiksmai gynybos stiprinimo plane. Susitikimas Daugpilyje pabrėžia Baltijos šalių ir Lenkijos ryžtą kartu spręsti gynybos ir saugumo iššūkius.
Lietuvos žingsniai kontrmobilumo stiprinimui
Lietuva nuo 2022 metų dirba ties atgrasymo ir gynybos stiprinimu, kaip buvo numatyta parlamentinių partijų susitarime dėl gynybos. Vyriausybė priėmė sprendimus, kad kariuomenė, kartu su Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Aplinkos apsaugos ministerija ir savivaldybėmis, įgyvendintų konkrečias priemones pasienio gynybai.
Planuojama įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus prie sienų su Rusija ir Baltarusija. Jau yra pasirašytos sutartys dėl naujų inžinerinių priemonių, kurios bus pristatomos į minėtus parkus. Iki metų pabaigos planuojama perduoti kariuomenei įvairias inžinerines priemones už daugiau nei 4 mln. eurų.
Glaudus bendradarbiavimas su partneriais
Krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija, kaip NATO ir ES Rytų išorės sienų forpostas, turi glaudžiai bendradarbiauti.
„Siekiame bendrai komunikuoti apie kolektyvinės šios iniciatyvos svarbą ir pasinaudoti NATO bei ES priemonėmis, didinančiomis mūsų gynybos pajėgumus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tarp planuojamų kontrmobilumo priemonių yra melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius, taip pat intensyvus pasienio su Rusija įtvirtinimas. Dėl didesnio efektyvumo numatyta įsigyti minų, kurios padės sustiprinti kontrmobilumą ir užtikrinti reikiamą mūšio laukui minų kiekį.
Taip patskaitykite
