Astronomai pirmą kartą realiuoju laiku išvydo masyvių juodųjų skylių pabudimą

Svarbiausios technologijų naujienos jūsų telefone

Sekite mus „Google News“ šaltiniuose ir pamatykite daugiau svarbiausių mokslo ir technologijų naujienų.

Pridėti

Galaktikoje SDSS1335+0728, esančioje už 300 mln. šviesmečių nuo mūsų, Mergelės žvaigždyne, astronomai pastebėjo precedento neturintį įvykį.  

2019 m. pabaigoje galaktika staiga ėmė švytėti ryškiau nei bet kada anksčiau, ir ji vis dar ryškėja net šiandien, praėjus daugiau nei ketveriems metams. Toks neįprastas elgesys paskatino astronomus manyti, kad jie tapo galaktikos branduolyje esančios masyvios juodosios skylės pabudimo liudininkais.

Naudodamiesi kelių kosminių ir antžeminių observatorijų, įskaitant Europos pietinės observatorijos labai didelį teleskopą (ESO VLT), duomenimis, astronomai stebėjo galaktikos ryškumo pokyčius.

Jie nustatė, kad SDSS1335+0728 dabar spinduliuoja daug daugiau šviesos ultravioletiniuose, optiniuose ir infraraudonuosiuose bangų ilgiuose, o 2024 m. vasario mėn. ji netgi pradėjo skleisti rentgeno spindulius.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 20 minučių

Jūsų vieši „Facebook“ įrašai taps dirbtinio intelekto atsakymų dalimi: „Meta“ pristato pokyčius

7 min. skaitymo • prieš 3 val

Šie požymiai gali išduoti, kad jūsų telefone slepiasi kenkėjiška programa

4 min. skaitymo • prieš 4 val

Lietuvos vairuotojų pasirinkimai keičiasi: elektromobilių registracijos šoktelėjo 60 proc.

Visi naujausi straipsniai →

„Įsivaizduokite, kad daugelį metų stebėjote tolimą galaktiką ir ji visada atrodė rami ir neaktyvi, – sako Paula Sánchez Sáez, ESO astronomė Vokietijoje ir pagrindinė tyrimo autorė. „Staiga jos [branduolio] ryškis ima smarkiai keistis, o tai nepanašu į jokius anksčiau matytus tipiškus įvykius.“

Masyvi juodoji skylė pradeda „puotauti“

Labiausiai tikėtinas šio reiškinio paaiškinimas yra tas, kad SDSS1335+0728 centre esanti masyvi juodoji skylė ėmė maitintis aplinkinėmis dujomis ir dėl to tapo labai ryški. Masyvių juodųjų skylių, kurių masė daugiau nei šimtą tūkstančių kartų didesnė už mūsų Saulės masę, yra daugumos galaktikų, įskaitant ir Paukščių taką, centruose, tačiau jos paprastai būna neaktyvios ir tiesiogiai nematomos.

„[Šis] procesas (…) anksčiau niekada nebuvo stebėtas“, – sako bendraautorė Lorena Hernández García iš Tūkstantmečio astrofizikos instituto (MAS) ir Valparaiso universiteto Čilėje.

Ankstesniuose tyrimuose buvo pastebėta, kad neaktyvios galaktikos tampa aktyvios po kelerių metų, tačiau tai pirmas kartas, kai juodosios skylės pabudimas buvo stebimas realiuoju laiku.

Vertingos įžvalgos apie juodųjų skylių augimą ir raidą

Nors vis dar reikia atlikti tolesnius stebėjimus, kad būtų galima atmesti alternatyvius paaiškinimus, pavyzdžiui, neįprastai lėtą potvynių sukeltą suardymą ar net naują reiškinį, ši galaktika suteikia vertingos informacijos apie juodųjų skylių augimą ir evoliuciją.

Astronomai tikisi, kad tokie prietaisai kaip MUSE, esantis VLT, arba prietaisai, esantys būsimame itin dideliame teleskope (ELT), padės suprasti, kodėl galaktika ryškėja.

„Nepriklausomai nuo svyravimų pobūdžio, [ši galaktika] suteikia vertingos informacijos apie tai, kaip auga ir vystosi juodosios skylės“, – sako Sánchez Sáez.

Tyrimas, kuris buvo priimtas publikuoti žurnale „Astronomy & Astrophysics“, pabrėžia nuolatinio galaktikų stebėjimo svarbą ir galimybes atrasti naujų ir įdomių visatos reiškinių.