Ar dirbtinis intelektas reikšmingai sumažins pasaulio energijos tiekimą

Kai „Google“ paskelbė, kad nuo 2019 m. jos išmetamų klimato teršalų kiekis padidėjo 48 proc., ji pirštu parodė į dirbtinį intelektą.

JAV technologijų įmonės visame pasaulyje stato didžiulius duomenų centrų tinklus ir teigia, kad augimą skatina dirbtinis intelektas, todėl atkreipiamas dėmesys į energijos kiekį, kurį ši technologija sunaudoja, ir jos poveikį aplinkai.

Kaip dirbtinis intelektas naudoja elektros energiją?

Kiekvieną kartą, kai naudotojas į pokalbių robotą ar generatyvinę dirbtinio intelekto priemonę įveda užklausą, ji siunčiama į duomenų centrą.

Dar prieš šį etapą kuriant dirbtinio intelekto programas, vadinamas dideliais kalbos modeliais (LLM), reikia labai daug kompiuterinės galios.

Visą tą laiką kompiuteriai degina elektros energiją, o serveriai įkaista, vadinasi, reikia daugiau elektros energijos jiems aušinti.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) šių metų pradžioje pateiktoje ataskaitoje teigė, kad duomenų centrai apskritai apie 40 proc. elektros energijos sunaudoja skaičiavimams ir 40 proc. aušinimui.

Kodėl ekspertai nerimauja?

Nuo tada, kai 2022 m. pabaigoje „OpenAI“ pristatė savo „ChatGPT“ robotą, didžiosios technologijų įmonės skuba į visus savo produktus įdiegti dirbtinį intelektą.

Daugybė ekspertų nerimauja, kad dėl šių naujų produktų padidės elektros energijos suvartojimas.

Pirmiausia dėl to, kad dirbtinio intelekto paslaugoms reikia daugiau energijos nei jų analogams be dirbtinio intelekto.

Pavyzdžiui, įvairūs tyrimai parodė, kad kiekviena užklausa, pateikta „ChatGPT“, sunaudoja maždaug 10 kartų daugiau energijos nei viena „Google“ paieška.

Taigi, jei „Google“ visas paieškos užklausas (apie devynis milijardus per metus) perjungtų į dirbtinį intelektą, tai galėtų labai padidinti bendrovės elektros energijos suvartojimą.

Be to, dauguma šių naujų paslaugų ir produktų priklauso nuo LLM.

Šių algoritmų programavimas yra labai intensyvus ir paprastai reikalauja galingų kompiuterių lustų.

Jiems savo ruožtu reikia daugiau aušinimo, o tai sunaudoja daugiau elektros energijos.

Kiek energijos sunaudoja dirbtinis intelektas?

Iki dirbtinio intelekto eros pradžios, remiantis skaičiavimais, duomenų centrams paprastai tekdavo apie 1 proc. viso pasaulio elektros energijos poreikio.

IEA ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. duomenų centrai, kriptovaliutos ir dirbtinis intelektas kartu sunaudojo 460 TWh elektros energijos visame pasaulyje, t. y. beveik du procentus viso pasaulinio elektros energijos poreikio.

TEA apskaičiavo, kad iki 2026 m. šis skaičius gali padvigubėti – tai prilygsta Japonijos suvartojimo rodikliams.

Alexas De Vriesas, tyrėjas, valdantis svetainę „Digiconomist“, sumodeliavo vien tik dirbtiniam intelektui sunaudojamos elektros energijos kiekį, daugiausia dėmesio skirdamas JAV įmonės NVIDIA, kuri užėmė dirbtiniam intelektui specializuotų serverių rinką, pardavimų prognozėms.

Praėjusių metų pabaigoje paskelbtame straipsnyje jis padarė išvadą, kad jei 2023 m. „NVIDIA“ pardavimų prognozės būtų teisingos ir visi šie serveriai veiktų visu pajėgumu, vien tik jie galėtų būti atsakingi už 85,4-134,0 TWh metinio elektros energijos suvartojimo – kiekį, panašų į Argentinos ar Švedijos.

„Straipsnyje pateikti skaičiai jau iš pradžių buvo konservatyvūs, nes negalėjau įtraukti tokių dalykų kaip aušinimo reikalavimai“, – sakė jis AFP.

Jis taip pat pridūrė, kad „NVIDIA“ serverių diegimas viršijo praėjusių metų prognozes, todėl skaičiai tikrai bus didesni.

Kaip duomenų centrams sekasi tvarkytis?

Fabrice’as Coquio iš duomenų centrų bendrovės „Digital Realty“, kuri nuomoja savo paslaugas kitiems, balandžio mėn. apsilankęs viename iš milžiniškų duomenų centrų į šiaurę nuo Paryžiaus agentūrai AFP sakė, kad dirbtinis intelektas pakeis jo pramonę.

„Tai bus lygiai tas pats (kaip ir debesija), galbūt šiek tiek masiškesnis diegimas“, – sakė jis.

Dalis naujausio „Digital Realty“ duomenų centro Kurneve – milžiniško statinio, primenančio futbolo stadioną – bus skirta dirbtiniam intelektui.

Coquio paaiškino, kad įprastus skaičiavimo užsakymus galėtų patenkinti serverių lentynos, įrengtos patalpose su galingais oro kondicionieriais.

Tačiau dirbtinio intelekto lentynos naudoja daug galingesnius komponentus, yra daug karštesnės ir į įrangą reikia fiziškai pumpuoti vandenį, sakė jis.

„Be abejo, tam reikia kitokių serverių, saugojimo įrangos, ryšių įrangos“, – sakė Coquio.

Ar tai tvaru?

Didžiausi dirbtinio intelekto ir duomenų centrų žaidėjai – „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“ – stengiasi sumažinti savo anglies dioksido pėdsaką pirkdami daug atsinaujinančiosios energijos.

Bendrovės „Amazon“pareigūnas Prasadas Kaljanaramanas agentūrai AFP sakė, kad įmonės duomenų centrų padalinys „AWS“ yra „didžiausias atsinaujinančiosios energijos pirkėjas pasaulyje šiuo metu“.

„AWS“ yra įsipareigojusi iki 2040 m. tapti bendrove, kurios anglies dvideginio emisija yra nulinė. „Google‘ ir „Microsoft“ įsipareigojo šį tikslą pasiekti iki 2030 m.

Tačiau naujų duomenų centrų statyba ir esamų duomenų centrų naudojimo didinimas nepadės pasiekti žaliosios energijos tikslų.

Naujausiose ataskaitose „Google“ ir „Microsoft“ teigė, kad jų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per pastaruosius kelerius metus didėjo.

„Google“ pažymėjo, kad nuo 2019 m. išmetamų teršalų kiekis padidės 48 procentais, o „Microsoft“ – 30 procentų nuo 2020 m.

Abi dėl to atvirai kaltino dirbtinį intelektą.

Gegužės mėnesį „Microsoft“ prezidentas Bradas Smithas sakė, kad įsipareigojimas buvo „mėnulio šūvis“, padarytas prieš dirbtinio intelekto „sprogimą“, ir pridūrė, kad „Mėnulis yra penkis kartus toliau nei 2020 m.“.