Nobelio premija – vienas prestižiškiausių apdovanojimų pasaulyje, skiriamas už išskirtinius pasiekimus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, ekonomikos bei taikos srityse. Šių metų laureatai, kuriuos bus pradėta skelbti jau nuo spalio 6 dienos, prisijungs prie iškilių istorinių asmenybių, tokių kaip Albertas Einšteinas ar Motina Teresė. Pateikiame pagrindinius dalykus, ką verta žinoti apie Nobelio premiją.
Nobelio premijos istorija: nuo dinamito iki prestižiškiausio apdovanojimo
Nobelio premijas įsteigė Alfredas Nobelis – XIX amžiaus švedų verslininkas, chemikas ir išradėjas.
Jis užpatentavo daugiau kaip 300 išradimų, tačiau didžiausią turtą ir žinomumą jam pelnė dinamito sukūrimas. Sumaišęs pavojingą nitrogliceriną su stabilizuojančiomis medžiagomis, A. Nobelis sukūrė sprogmenį, kuris greitai paplito statybose, kasyboje ir ginklų pramonėje.
Milžinišką turtą sukaupęs A. Nobelis gyvenimo pabaigoje nusprendė jį paskirti kasmetiniams apdovanojimams tiems, kurie per praėjusius metus labiausiai pasitarnavo žmonijai. Taip gimė Nobelio premijos.
Pirmą kartą premijos buvo įteiktos 1901 metais – praėjus penkeriems metams po A. Nobelio mirties.
Iš pradžių jos buvo teikiamos penkiose srityse: medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos.
Vėliau, 1968-aisiais, Švedijos centrinis bankas įsteigė šeštąją – ekonomikos mokslų – premiją. Nors pastaroji kartais vadinama „neoficialia Nobelio premija“, ji visada įteikiama kartu su kitomis.
Nobelio nominacijų procesas
Nobelio premijų nominacijų procesą lydi griežtas konfidencialumas. Nė viena premijas skirianti komisija neviešina kandidatų sąrašų, o pagal Nobelio fondo statutą komisijų nariams draudžiama atskleisti svarstymų detales net 50 metų.
Vis dėlto nominacijas teikiantys asmenys gali savo pasiūlymus paskelbti viešai, jei to nori.
Žmogus negali nominuoti pats savęs, tačiau gali būti pasiūlytas daugybę kartų – įskaitant ir pačių komisijų narių. Nominacijų teisę turi ribotas skaičius asmenų, tarp jų – universitetų profesoriai, mokslų akademijų nariai, parlamentarai, buvę laureatai.
Kiekvienos srities komisija – ar tai būtų medicina, fizika, literatūra ar kita – veikia pagal šiek tiek skirtingus principus, tačiau visos laikosi pagrindinės Alfredo Nobelio valios: apdovanoti tuos, kurie reikšmingai prisidėjo prie žmonijos gerovės.
Taikos premija yra išskirtinė tuo, kad dažniausiai skiriama už neseniai įvykdytus pasiekimus. Ji taip pat vienintelė įteikiama ne Švedijoje, o Norvegijos sostinėje Osle. Tuo metu mokslo premijos – medicinos, fizikos ar chemijos – dažnai atitenka tik po daugelio metų. Komisijos siekia įsitikinti, kad atradimas ar proveržis yra išties ilgalaikis ir reikšmingas mokslo bendruomenei.
2025-ųjų Nobelio premijų programa
2025 metų Nobelio premijų paskelbimai prasidės pirmadienį, spalio 6-ąją. Pirmoji bus paskelbta medicinos premija – ją tradiciškai pristatys Karolinskos instituto komisija Stokholme.
Antradienį bus skelbiami fizikos premijos laureatai, trečiadienį – chemijos. Ketvirtadienį paaiškės, kam atiteks Nobelio literatūros premija. Savaitę užbaigs Nobelio taikos premijos paskelbimas penktadienį, spalio 10 d. Nobelio memorialinė ekonomikos mokslų premija bus paskelbta kiek vėliau – spalio 13-ąją.
Visos premijos bus oficialiai įteiktos gruodžio 10 d., minint A. Nobelio mirties metines. Kiekviena premija siekia 11 milijonų Švedijos kronų (apie 1,2 mln. JAV dolerių). Laureatams taip pat įteikiamas 18 karatų aukso medalis ir diplomas. Premija gali būti padalinta daugiausiai trims asmenims ar organizacijoms.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
