100 mln. metų senumo radioaktyvios žvaigždžių dulkės vis dar krenta ant Žemės: ar jos pavojingos?

Radioaktyvaus plutonio pėdsakai, aptikti Ramiojo vandenyno dugne, rodo, kad Žemę iki šiol pasiekia daugiau nei prieš 100 mln. metų įvykusio kosminio sprogimo liekanos. Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad šios vadinamosios žvaigždžių dulkės žmonėms pavojaus nekelia, tačiau gali padėti atskleisti, kaip Visatoje susidaro sunkiausi cheminiai elementai.

Senovinio kosminio įvykio pėdsakai aptikti vandenyno dugne

Remiantis birželio viduryje mokslo žurnale „Nature Astronomy“ publikuoto tyrimo išvadomis, tarptautinė mokslininkų komanda Ramiojo vandenyno dugne esančiose mineralinėse nuosėdose aptiko reto radioaktyvaus elemento pėdsakų. Tyrėjų teigimu, ši medžiaga galėjo susiformuoti tik itin retų ir galingų kosminių įvykių metu.

Mokslininkai aiškina, kad šios nuosėdos veikia tarsi natūralus archyvas. Per milijonus metų jos sluoksnis po sluoksnio kaupia įvairias daleles iš aplinkos, įskaitant ir iš kosmoso atkeliavusius atomus. Analizuodami skirtingus sluoksnius tyrėjai gali nustatyti, kada tam tikros medžiagos pasiekė Žemę ir kokie astronominiai įvykiai galėjo jas sukurti.

Tyrimo metu aptikta medžiaga – radioaktyvus izotopas plutonis-244, mokslininkams yra itin svarbus, nes laikomas vienu patikimiausių labai retų kosminių sprogimų pėdsakų. Palyginę jo pasiskirstymą su kitais radioaktyviais elementais, tyrėjai pateikė išvadą, kad aptiktos dalelės nėra susijusios su palyginti neseniai netoli Saulės sistemos įvykusiomis supernovomis. Vietoje to jos greičiausiai atkeliavo iš daug senesnio kosminio įvykio.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 30 minučių

Ar netrukus karinės atsargos bus saugomos kosmose? „SpaceX“ pradeda neįprastos kapsulės bandymus

4 min. skaitymo • prieš 4 val

Jūsų telefonas turi „galiojimo datą“: kaip ją sužinoti

3 min. skaitymo • prieš 6 val

„Ne metai, o mėnesiai“: vienas galingiausių pasaulio aljansų perspėja apie naujas DI galimybes sukčiams

Visi naujausi straipsniai →

TAIP PAT SKAITYKITE: Sukurtas didžiausias Visatos žemėlapis tirs tamsiosios energijos paslaptis (video)

Tyrėjų vertinimu, paskutinis toks sunkiuosius cheminius elementus sukūręs įvykis mūsų kosminėje kaimynystėje greičiausiai įvyko daugiau nei prieš 100 mln. metų. Per tą laiką jo metu išmesta medžiaga pasklido tarp žvaigždžių ir virto savotišku tarpžvaigždiniu dulkių debesiu, kurio dalelės nedideliais kiekiais Žemę pasiekia iki šiol.

Kaip mokslininkai nustatė šių dulkių amžių?

Siekdami išsiaiškinti, kada įvyko šį radioaktyvų elementą sukūręs kosminis sprogimas, tyrėjai ieškojo ne tik plutonio-244, bet ir kitos su juo siejamos medžiagos – kurio-247. Mokslininkų teigimu, abu šie elementai turėtų susidaryti tuo pačiu metu, tačiau kuris-247 suyra gerokai greičiau.

Analizė parodė, kad Ramiojo vandenyno dugno nuosėdose minėto elemento pėdsakų praktiškai neaptikta. Tyrėjai tai laiko svarbiu ženklu, kad kosminis įvykis negalėjo būti nesenas. Jei jis būtų įvykęs prieš kelis ar keliolika milijonų metų, šio elemento likučių dar turėtų būti išlikę.

Atsakė į klausimą, ar tai gali būti pavojinga

Nors žodis „radioaktyvus“ gali skambėti grėsmingai, tyrimo autoriai pabrėžia, kad kalbama apie itin mažus kiekius medžiagos. Aptikti plutonio atomai sudaro vos menką dalį tarp milžiniško kiekio kitų atomų, todėl jokio pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai nekelia.

JUMS GALI PATIKTI: Trilijonai jų kas sekundę skrieja per jūsų kūną: „vaiduoklių dalelių“ tyrimas pasiekė naują etapą

Šių dalelių vertė slypi ne jų poveikyje Žemei, o informacijoje, kurią jos gali suteikti mokslui. Pasak tyrėjų, tokie radiniai leidžia tiksliau atkurti mūsų Saulės sistemos kelionę per Paukščių Taką ir geriau suprasti, kokie kosminiai procesai atsakingi už sunkiausių cheminių elementų atsiradimą Visatoje.

Tyrėjai jau planuoja tolesnius matavimus naudodami NASA Mėnulio mėginius. Tikimasi, kad jie padės dar tiksliau nustatyti paskutinio tokio kosminio įvykio laiką.