Istorinis atradimas kosmose: pirmą kartą aptiktas cukrus gali padėti paaiškinti, kaip Žemėje prasidėjo gyvybė

Sekite TechNaujienos Google

Tarptautinė mokslininkų komanda pirmą kartą tarpžvaigždinėje erdvėje aptiko cukrų, galėjusį prisidėti prie gyvybės atsiradimo Žemėje. Liepos 13 dieną žurnale „Nature Astronomy“ paskelbtas tyrimas sustiprina idėją, kad dalis pirmiesiems gyvybiniams procesams svarbių medžiagų mūsų planetą galėjo pasiekti iš kosmoso.

Kosmose pirmą kartą aptiktas „tikras“ cukrus

Mokslininkų dėmesį patraukė eritriuliozė – keturis anglies atomus turintis cukrus, Žemėje natūraliai aptinkamas, pavyzdžiui, avietėse. Jo pėdsakai buvo užfiksuoti molekuliniame debesyje netoli Paukščių Tako centro.

Kaip nurodoma tyrime, mokslininkų komanda kosminiame debesyje užfiksuotus signalus palygino su laboratorijoje išmatuotu eritriuliozės spektru ir nustatė 12 jį atitinkančių spektrinių linijų rinkinių.

Tai pirmas kartas, kai cukrus tiesiogiai aptiktas tarpžvaigždinėje terpėje. Anksčiau ribozės, gliukozės ir kitų monosacharidų buvo rasta meteorituose bei asteroidų mėginiuose, tačiau iki šiol nebuvo tiesioginių įrodymų, kad tokios molekulės gali egzistuoti erdvėje tarp žvaigždžių.

Naujausi straipsniai

6 min. skaitymo • prieš 2 val

Populiariausios programavimo kalbos Lietuvoje: tyrimas atskleidė darbdavių prioritetus

5 min. skaitymo • prieš 16 val

Baigiasi vairuotojo pažymėjimo galiojimas: kaip pasikeisti ir ar būtina vykti į „Regitrą“?

3 min. skaitymo • prieš 16 val

15 metų trukusi „Apple“ era baigiasi: Timas Cookas palieka vadovo postą

Visi naujausi straipsniai →

Ką tai gali atskleisti apie gyvybės Žemėje pradžią?

Cukrus šiuo atveju svarbus ne kaip maisto produktas. Tokios molekulės yra glaudžiai susijusios su gyvybės chemija – cukrūs dalyvauja medžiagų apykaitoje, o tam tikri jų tipai sudaro DNR ir RNR struktūros pagrindą.

Tačiau mokslininkams iki šiol sunku paaiškinti, kaip ankstyvojoje Žemėje galėjo susidaryti pakankamai pirmiesiems gyvybiniams procesams reikalingų cukrų. Pasak jų, laboratoriniai bandymai rodo, kad tuometinėmis sąlygomis jų formavimasis galėjo būti nepakankamai efektyvus.

JUMS GALI PATIKTI: Prognozės keičiasi: apskaičiuota, kiek ilgai dar Žemėje gali egzistuoti gyvybė

Naujasis atradimas pateikia kitą galimą atsakymo dalį. Tyrėjų modeliai rodo, kad eritriuliozė gali formuotis ant tarpžvaigždinių dulkių grūdelių paviršių dengiančiame lede iš paprastesnių cheminių junginių. Vadinasi, jauna Žemė dalį gyvybei svarbių cheminių „ingredientų“ galėjo gauti jau iš kosmoso.

Į Žemę galėjo patekti milijonai tonų cukraus

Tyrėjų vertinimu, prieš milijardus metų kosminiai kūnai į Žemę galėjo atgabenti nuo 0,5 iki 50 mln. tonų eritriuliozės.

Tai nereiškia, kad gyvybė į mūsų planetą atkeliavo iš kosmoso. Tačiau atradimas sustiprina idėją, kad bent dalis jos atsiradimui reikalingų medžiagų galėjo susiformuoti dar prieš Žemę ir tik vėliau pasiekti mūsų planetą.

Galutinių atsakymų kol kas nėra

Kol kas mokslininkai vis dar negali tiksliai pasakyti, kaip Žemėje prasidėjo gyvybė. Tačiau naujasis atradimas papildo vieną iš galimų scenarijų – mūsų planeta galėjo būti ne uždara „laboratorija“, kurioje visi gyvybei reikalingi junginiai turėjo susiformuoti nuo nulio.

Dėl šios priežasties atsiranda kitas svarbus klausimas – ar tai yra pavienis radinys, ar tarp žvaigždžių slypi ir daugiau gyvybės chemijai svarbių cukrų.

JUMS GALI PATIKTI: Istorinis proveržis: kosmose atrastos Žemėje esančios molekulės – ar jau greitai surasime gyvybę kituose pasauliuose?

Tyrimo autoriai viliasi, kad ateityje kosmose pavyks aptikti ir kitų cukrų, pavyzdžiui, ribozę – vieną iš RNR sudedamųjų dalių. Tokie atradimai galėtų padėti geriau suprasti, kiek gyvybės atsiradimui svarbios chemijos prasideda dar kosmose, o kiek – jau pačioje planetoje.