Galima pamanyti, kad labiausiai stebinantis mokslinių tyrimų projekto, kurio metu mokslininkai moko žiurkes vairuoti, aspektas yra pats žiurkių pasodinimas už vairo.
Tačiau dabar mokslininkai teigia, kad jų mokomi graužikai savo ruožtu suteikė jiems „gilią“ ir netikėtą pamoką. Jie nustatė, kad žiurkės iš tiesų mėgaujasi ir nekantriai laukia, kada galės sėsti už vairo.
Žiurkės mėgaujasi vairavimu
Virdžinijos valstijos mokslininkai 2019 m. pirmą kartą pateko į pasaulio laikraščių antraštes, kai jiems pavyko išmokyti žiurkes vairuoti mažus automobilius, pagamintus iš plastikinių grūdų indelių, varomus sugriebiant mažą vielutę, veikiančią kaip akceleratoriaus pedalas, mainais už grūdus „Froot Loops“.
„Neilgai trukus jos stebėtinai tiksliai vairavo, kad pasiektų skanėstą „Froot Loop“. – sakė Ričmondo universiteto elgesio neurologijos profesorė Kelly Lambert.
Ji taip pat pažymėjo, kad žiurkės, laikomos aplinkoje su draugais, žaislais ir didesne erdve, mokėsi greičiau nei žiurkės, kurių aplinka buvo skurdesnė.
Profesorė K. Lambert aprašė naujas transporto priemones, „panašias į „Tesla“ „Cybertruck“ elektrinio pikapo versiją graužikams“, kuriose įrengti žiurkėms atsparūs laidai, „nesunaikinamos padangos ir ergonomiškos vairavimo svirtys“.
„Netikėtai pastebėjome, kad žiurkės turėjo stiprią motyvaciją mokytis vairuoti, dažnai įšokdavo į automobilį ir įjungdavo „svirties variklį“ prieš išvažiuodamos į kelią.
Vieną rytą per pandemiją žiurkės mane taip pat išmokė kai ko labai svarbaus. Trys vairavimo mokomos žiurkės noriai bėgo į narvo pusę ir šokinėjo taip, kaip mano šuo, kai jo paklausiama, ar jis nori pasivaikščioti.
Ar žiurkės visada taip elgėsi, o aš tik nepastebėjau? Ar jos tiesiog norėjo „Froot Loop“, ar laukė pačios kelionės? Kad ir kaip ten būtų, atrodė, kad jos jaučia kažką teigiamo – galbūt jaudulį ir laukimą.“ – pasakojo prof. K Lambert.
Ką išsiaiškino mokslininkai?
Norėdama išsiaiškinti, ar ji matė „kažką panašaus į žiurkių džiaugsmą“, profesorė Lambert ir jos komanda sutelkė dėmesį į tai, kaip pozityvūs įvykiai ir jų laukimas gali formuoti mūsų smegenų nervų funkcijas.
Prof. Lambert ir podoktorantūros stažuotoja Kitty Hartvigsen, vykdydami mokslinių tyrimų programą „Wait For It“, sukūrė naują protokolą, skirtą padidinti laukimo lygį ir išmokyti žiurkes laukti atlygio.
Atliekant šį tyrimą žiurkės buvo priverstos laukti 15 minučių po to, kai į narvelį buvo įdėta „Lego“ kaladėlė, ir tik tada gauti „Froot Loop“, laukti prieš įeinant į žaidimų zoną ir prieš valgį atlikti tokius uždavinius kaip saulėgrąžų sėklų lupimas.
Prof. Lambert teigimu, preliminarūs smegenų stebėjimo rezultatai rodo, kad žiurkės, priverstos laukti atlygio, „rodo požymius, kad pesimistinis pažinimo stilius keičiasi į optimistinį“ ir „geriau atlieka pažintines užduotis bei drąsiau pasirenka problemų sprendimo strategijas“, palyginti su kontroline žiurkių grupe, kuri atlygį gaudavo iš karto.
Be to, žiurkės, priverstos laukti atlygio, turėjo išoriškai matomų naudos požymių.
„Vieną dieną vienas studentas pastebėjo keistą dalyką: vienos žiurkės iš tos grupės, kuri buvo mokoma laukti teigiamų potyrių, uodega buvo ištiesta į viršų, o jos galas buvo kreivas, panašus į senovinio skėčio rankeną.“ – pasakojo K. Lambert.
Tyrėjai nustatė, kad žiurkės, išmokytos laukti teigiamų išgyvenimų, dažniau laikė uodegas aukštai nei neišmokytos žiurkės – šis reiškinys žinomas kaip „Straubo uodega“, kuris paprastai pastebimas žiurkėms, gavusioms morfijaus, ir siejamas su geros savijautos hormonu dopaminu.
Atliekant dar vieną bandymą, kuriuo siekta įvertinti, kodėl žiurkės buvo motyvuotos vairuoti, graužikams buvo suteikta galimybė važiuoti į „Froot Loop“ automobiliu arba vietoj to rinktis trumpesnę kelionę pėsčiomis.
„Keista, bet dvi iš trijų žiurkių pasirinko mažiau efektyvų kelią – nusigręžti nuo atlygio ir bėgti į automobilį, kad nuvažiuotų link „Froot Loop“ tikslo. Ši reakcija rodo, kad žiurkėms patinka ir kelionė, ir atlygis.“ – rašė Lambert.
Ji taip pat pridūrė, kad tuomet, kai gyvūnai – žmonės ar kiti – susiduria su nenuspėjamomis gyvenimo aplinkybėmis, teigiamų patirčių numatymas padeda atkakliai ieškoti gyvenimo apdovanojimų.
Anot profesorės, šios žiurkės, gyvenančios „skubaus pasitenkinimo pasaulyje“, leidžia suprasti nervinius principus, kuriais vadovaujamasi kasdienėje elgsenoje.
K. Lambert teigimu, užuot spaudžiusios mygtukus dėl momentinio atlygio, žiurkės primena mums, kad planavimas, numatymas ir mėgavimasis kelionėmis „gali būti raktas į sveikas smegenis“.
