Po įvykdyto pasaulinio tyrimo mokslininkai įvardija, kurios žmonių grupės gali būti jautriausiai paveikiamos dezinformacijos.
Pasaulinio masto rezultatai
Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant Britų Kolumbijos ir Kembridžo universitetų mokslininkams, siekiant nustatyti, kas labiausiai linkęs patikėti dezinformacija internete.
Tyrimas vykdytas pasauliniu mastu apklausiant daugiau nei 66 000 dalyvių. Apklausos esmė buvo sutelkta į naujienų antraštes, kurias vartotojai turėjo įvertinti ir atskirti ar jos yra tikros, ar ne.
Vyresnysis tyrimo autorius dr. Friedrichas Gotzas pripažįsta, kad dezinformacija ir netikros naujienos šiandieniniame pasaulyje yra itin opi problema, o nuo jų nėra apsaugotas nė vienas iš mūsų:
„Nesvarbu, kas jūs esate, nesvarbu, ką manote žinąs, nė vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo dezinformacijos. Žmonės turi suvokti, kad mes visi reguliariai susiduriame su dezinformacija ir greičiausiai visi tam tikru momentu susidursime su ja.“
Kas patiki labiausiai?
Tam, kad būtų galima sukurti veiksmingas priemones kovoti su netikromis naujienomis mokslininkai privalo išsiaiškinti, kam gresia didžiausias pavojus. Tyrimas apėmė du klausimus. Pirmasis yra susijęs su tuo, kokia yra tikimybė, kad įvairios žmonių grupės patikės dezinformacija ir antrasis – kaip gerai žmonės mano, kad gali pastebėti netikras naujienas.
Lygindami šiuos du aspektus mokslininkai įvertino koks yra atotrūkis tarp faktinių gebėjimų ir savęs vertinimo.
Rezultatai parodė, kad sunkiausiai atskirti naujienas sekasi keturioms žmonių grupėms. Visų pirma, tai yra „Z“ kartos atstovai (gimę 1997-2012 m.), antroji grupė, kuri bendrąja prasme netikromis naujienomis patiki labiau yra moterys.
Trečioji grupė yra asmenys su žemesniu išsilavinimu ir paskutinioji – tie, kurie turi konservatyvesnes politines pažiūras.
Vienas iš šiame tyrime paneigtų mitų yra tai, kad jaunesni interneto vartotojai turi geresnius skaitmeninio raštingumo įgūdžius, tačiau tyrimas parodė, kad šiai grupei sekėsi prasčiau, tačiau kita vertus, vertindami savo gebėjimus ši grupė neslėpė, kad savo įgūdžius šioje srityje vertina prastai.
Kol vieni mokslininkai svarsto ir analizuoja melagingų pranešimų poveikį žmonėms ir jų patiklumo bruožus, kiti mokslininkai teigia, kad apskritai interneto apribojimas ir reguliarus to darymas gali pagerinti smegenų veiklą ir jų kognityvines funkcijas atjauninti dešimčia metų.
