Nors negalime pajusti, kaip Žemė sukasi, kasdienis saulėtekis ir saulėlydis primena, kad mūsų planeta nuolat juda. Tačiau ar žinome, į kurią pusę sukasi Žemė? Ir ar ta pačia kryptimi kaip ir Saulė bei kitos aplink ją skriejančios planetos?
Atsakymas slypi Saulės sistemos formavimesi
Atsakymas susijęs su Saulės sistemos formavimusi maždaug prieš 4,6 mlrd. metų.
Jis prasidėjo nuo didžiulio dujų ir dulkių debesies, kuris buvo toks tankus, kad ėmė griūti į save, – pasakojo NASA Astrofizikos skyriaus programų mokslininkas Džošua Peperis. Tankus centras tapo Saule, o aplinkiniame dujų sūkuryje susiformavo planetos.
„Pradinis šio sūkurinio debesies sukimasis išliko iki šių dienų. Kai besisukantis objektas susitraukia, jis pagreitėja. Tai panašu į situaciją, kai čiuožėjas sukdamasis traukia rankas ir jos sukasi vis greičiau“, – sakė Pepperis. „Saulė yra tarsi dailiojo čiuožėjo svorio centras, o planetos ir mėnuliai – tarsi čiuožėjo rankos ir kojos. Tai vadinama kampiniu momentu, todėl planetos ir Saulė tebesisuka ir šiandien.“
Todėl astronomai gali tikėtis, kad visos Saulės sistemos planetos suksis ta pačia kryptimi kaip ir Saulė.
„Norėdami nustatyti sukimosi kryptį, visada lyginame ją su atskaitos kryptimi“, – sakė Džordžijos technikos universiteto Fizikos mokyklos docentas Gongjie Li.
Saulės sistemos atveju tas atskaitos taškas yra Saulė, kuri sukasi prieš laikrodžio rodyklę, rašoma „Space.com“.
NASA duomenimis, planetos anglies dioksido atmosfera yra 90 kartų storesnė už Žemės atmosferą. Šios sunkios atmosferos slėgis sukelia trintį su uolėtu Veneros paviršiumi ir per milijardus metų greičiausiai sulėtino planetos sukimąsi.
2020 m. žurnale „Science“ paskelbtame tyrime taip pat nustatyta, kad Saulės šiluma sukuria atmosferos potvynius, kurie juda ta pačia kryptimi kaip ir Veneros sukimasis. Dėl šių potvynių ir atoslūgių Venera gali šiek tiek judėti pagal laikrodžio rodyklę. NASA duomenimis, Žemėje vienas Veneros apsisukimas trunka 243 dienas.
Toliau Saulės sistemoje yra dar viena keista planeta – Uranas, kuris sukasi ant šono. Astronomai mano, kad į Uraną jo istorijos pradžioje atsitrenkė didžiulis objektas.
„Ankstyvojoje Saulės sistemoje buvo daugybė vienas į kitą atsitrenkusių objektų“, – sakė Pepperis.
Kita hipotezė – Urano orbitoje anksčiau buvo didžiulis mėnulis, kurio gravitacinė įtaka pakreipė planetą, teigiama 2022 m. tyrime, paskelbtame žurnale „Astronomy & Astrophysics“. Pagal šią teoriją mėnulis galiausiai susidūrė su planeta ir išmušė Uraną į šoną.
„Uranas pasviręs daugiau nei 90 laipsnių kampu, todėl, pasak NASA, vyksta dramatiški sezoniniai pokyčiai, o žiemos trunka 21 metus. Palyginkite tai su Žemės posvyriu, kuris yra apie 23 laipsniai, todėl metų laikų kaita yra mažesnio masto ir graži“, – sakė Li.
