Dirbtinio intelekto ginklavimosi varžybos tapo branduolinėmis. „Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“ dabar siekia aplenkti vieni kitus, skelbdamos apie branduolinę energiją, kuri, kaip jos tikisi, bus naudojama technologijai, kuri labai sparčiai vartoja elektros energiją.
Dirbtinis intelektas yra svarbus naujas technologijų etapas
JAV technologijų milžinės yra įsitikinusios, kad dirbtinis intelektas yra kitas svarbus technologijų etapas, todėl investuoja milijardus, kad visame pasaulyje plėstų duomenų centrus.
Remiantis „Goldman Sachs“ tyrimais, iki 2030 m. duomenų centrai sunaudos 8 proc. visos JAV elektros energijos, o 2022 m. – 3 proc.
Europoje jų elektros energijos poreikis 2030 m. prilygs dabartiniam bendram Portugalijos, Graikijos ir Nyderlandų suvartojimui.
Varomoji jėga – technologijų milžinės, kurios nori sukurti geriausias dirbtinio intelekto sistemas, naudodamos vis didesnius duomenų centrus, kuriuose suvartojama daug elektros energijos ir išmetama daug CO2.
Technologijų kompanijoms ieškant energijos šaltinių, kurie patenkintų šiuos poreikius ir tuo pačiu išlaikytų savo įsipareigojimus dėl nulinės anglies dioksido emisijos, branduolinė energija tapo patrauklia galimybe.
Nors branduolinės energijos naudojimas yra brangus, pradėjus ją naudoti, ji užtikrina nuolatinį elektros energijos tiekimą, neišskiriant anglies dioksido.
„Technologijų kompanijos nėra įsimylėjusios branduolinės energijos, tačiau jos nori beanglės, patikimos ir nuspėjamos energijos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Kaina gali būti didelė, bet ji nuspėjama 60 metų.“ – teigė Jacopo Buongiorno, MIT branduolinių mokslų ir inžinerijos profesorius.
Branduolinių reaktorių statyba yra gerokai brangesnė nei saulės ar vėjo jėgainių, todėl branduolinė energetika iš tiesų yra prasminga tik technologijų milžinėms, kurios kasmet gauna dešimtis milijardų pelno.
Duomenų centrų kūrimo kaina siekia trilijoną JAV dolerių, o elektros energijos tiekimas, reikalingas reikiamai energijai gaminti, yra milžiniškas.
Svarstomi keli būdai
Viena iš strategijų apima senstančių branduolinių elektrinių eksploatavimo trukmės pratęsimą.
Neseniai „Microsoft“ paskelbė apie 20 metų trukmės susitarimą su „Constellation Energy“ dėl prieš penkerius metus dėl ekonominių priežasčių sustabdyto Trijų mylių salos pirmojo bloko paleidimo.
Šis pranešimas sukėlė nerimą, nes 1979 m. įvykęs dalinis antrojo bloko išsilydymas sukėlė paniką Jungtinėse Valstijose ir sustabdė branduolinės energetikos plėtrą.
Panašiai ir „Amazon Web Services“ (AWS), norėdama aprūpinti energija netoliese esantį duomenų centrų kompleksą, pasitelkia 40 metų senumo reaktorių Susquehanna Steam Electric Station.
Kitas sprendimas – investuoti į mažus modulinius reaktorius (SMR), tačiau šie kompaktiški, potencialiai lengviau pritaikomi reaktoriai vis dar yra eksperimentiniai.
„Amazon“ paskelbė apie investicijas į SMR projektus, įskaitant tiesiogines investicijas į pradedančiąją įmonę „X-energy“. „Google“ bendradarbiauja su „Kairos Power“, kad sukurtų SMR, kurie galėtų pradėti veikti jau 2030 m.
Tačiau vis dar išlieka sunkumų. SMR technologija gali būti ne iš karto patikima, o technologijų gigantams trūksta patirties branduoliniuose projektuose, todėl kelyje gali pasitaikyti „nemalonių netikėtumų“.
Be to, susirūpinimą kelia ir sauga, atsižvelgiant į branduolinių avarijų, tokių kaip Černobylio ir 2011 m. Japonijoje įvykusios Fukušimos avarijos, istoriją.
Nepaisant šių iššūkių, pramonės lyderiai išlieka optimistai
„Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, investuojantis milijardus į savo nuosavą SMR startuolį „Terrapower“, pripažįsta sunkumus, tačiau tikina, kad jis tvirtai pagrindžia branduolinės energijos vaidmenį dirbtinio intelekto valdomoje ateityje.
„Į jį investuoju milijardus, nes esu visiškai įsitikinęs, kad galime tai įrodyti“, – sakė B. Gatesas.
Jo projektas pradėtas statyti Vajominge, tačiau vis dar laukia JAV branduolinės energetikos reguliavimo institucijos patvirtinimo.
Taip patskaitykite
