Sociologė ir kompiuterių mokslininkė Milagros Miceli, tyrinėjanti dirbtinį intelektą, interviu atskleidžia, kodėl sąmoningai pasirinko nenaudoti „ChatGPT“ savo kasdienybėje. Pasak jos, tai visai ne magiškas įrankis, o sunkaus ir dažnai nematomo žmonių darbo rezultatas.
Trumpai apie svarbiausia
- Dr. Milagros Miceli sąmoningai nenaudoja „ChatGPT“, nes žino apie sunkias ir neįvertintas darbo sąlygas žmonių, kurie mokė šią technologiją.
- Tyrėja kritikuoja įmones, kurios giriasi DI pažanga, nors realybėje šios sistemos vis dar remiasi pigiai apmokamu ir nematomu žmogaus darbu.
- Mokslininkė įspėja, kad pernelyg dažnas DI naudojimas silpnina kūrybiškumą, mažina įgūdžius ir gali lemti monotoniškus, nestabilius darbus ateityje.
Sąmoningas pasirinkimas
Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas tampa vis labiau populiaresnis, o jo pagrindu kuriami pokalbių robotai, ši technologija atsiranda programėlėse, paieškos sistemose ir kitur.
„National Geographic“ duotame interviu dr. M. Miceli teigia, esą „ChatGPT“ atsisakymas yra sąmoningas jos vartojimo įpročių pasirinkimas, kuris yra paremtas ir asmenine patirtimi.
„Ne, aš jo nenaudoju. Tai – šiek tiek mano sąmoningo vartojimo dalis. Iš dalies todėl, kad žinau viską, ką žinau, bet ir todėl, kad dirbu su žmonėmis, kurie dalyvavo mokant „ChatGPT“ ir viskas jiems baigėsi labai blogai. Tai sugriovė jų gyvenimus, o „OpenAI“ niekada jiems nesumokėjo kompensacijų. Taigi, kai dirbi šalia tų žmonių arba jie yra tavo draugai, jautiesi taip, lyg juos išduotum“, – pabrėždama kelis argumentus sako mokslininkė.
Abejonių daugybė
Tyrėjos komentarai pabrėžė augančias problemas ir baimę, kuri lydi augantį technologijos populiarumą. Ji atkreipia dėmesį, kad jų yra ne viena: darbuotojų išnaudojimo klausimai, darbo vietų mažėjimas ar rizika žmogaus kūrybiškumui.
Visų pirma, mokslininkė teigia, kad įmonės giriasi dirbtinio intelekto pasiekimais ir menkina žmogaus darbą bei pamažu mažina žmogiškuosius išteklius manydami, kad technologijos gali juos pakeisti.
Šiandien inovacijos tampa pasiteisinimu, kodėl yra atleidžiami darbuotojai, tačiau niekas garsiai nekalba apie tai, kad „autonominiai dirbtinio intelekto sprendimai“ realybėje tobuli dar nėra ir už to vis dar yra nuolatinė žmogaus kontrolė. O ši kontrolė dažniausiai perduodama jau ne kvalifikuotiems darbuotojams, tačiau į skurdesnes šalis, pigesnes darbo rinkas, o tai kelia ir darbo etikos ir teisingumo diskusijų.
Kita vertus, dr. M. Miceli pabrėžia, kad dažnas tokių technologijų naudojimas ima keisti žmogaus intelektą ir kūrybiškumą. Anot mokslininkės, tas pats „ChatGPT“ apriboja savarankiško mąstymo gebėjimus, o ir nuveda į prastesnius įgūdžius, kurie rinkoje nėra taip gerai apmokami.
Ji pripažįsta, kad ateityje daugelis darbo procesų bus grindžiami dirbtiniu intelektu, tačiau atsiras naujos profesijos. Nepaisant to, tyrėja tikina, kad jos tikrai bus mažiau įdomios ir labiau nestabilios, todėl ten kūrybinio įkvėpimo tikrai nebus.
Garsios mokslininkės mintys prisideda prie kitų skeptikų, įskaitant ir dirbtinio intelekto „krikštatėvio“ Geoffrey Hintono, perspėjimų, kad dirbtinis intelektas atneš į pasaulį daug daugiau chaoso nei realios naudos. Šiais metais ji buvo atrinkta ir į įtakingiausių kūrėjų šimtuką, kurie formuoja šios technologijos ateitį.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
