Naudodami NASA teleskopus, astronomai aptiko tolimiausią iki šiol rentgeno spinduliuose matytą juodąją skylę. Juodoji skylė yra ankstyvojoje augimo stadijoje, kurios anksčiau niekas nebuvo užfiksavęs, o jos masė panaši į priimančiosios galaktikos masę, skelbiama NASA tinklalapyje.
Naudoti du galingi teleskopai
Naujasis NASA atradimas gali paaiškinti, kaip susiformavo kai kurios pirmosios supermasyvios juodosios skylės Visatoje.
Derindama NASA rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ teleskopo ir NASA kosminio teleskopo „James Webb“ duomenis, tyrėjų grupė sugebėjo rasti požymius, rodančius augančią juodąją skylę, praėjus vos 470 mln. metų po Didžiojo sprogimo.
„Mums reikėjo „Webb“, kad atrastume šią nepaprastai tolimą galaktiką, ir „Chandra“, kad rastume jos supermasyvią juodąją skylę. Mes taip pat pasinaudojome kosminiu didinamuoju stiklu, kuris padidino mūsų aptiktos šviesos kiekį“, – aiškino astrofizikas Akosas Bogdanas.
A. Bogdanas ir jo komanda šią juodąją skylę aptiko galaktikoje, pavadintoje UHZ1, esančioje už 3,5 mlrd. šviesmečių nuo Žemės, galaktikų telkinio Abell 2744 kryptimi. Tačiau „Webb“ duomenys atskleidė, kad galaktika yra daug toliau nei telkinys – už 13,2 mlrd. šviesmečių nuo Žemės, kai Visatos amžius siekė tik 3 proc. dabartinio.
Po daugiau kaip dvi savaites trukusių stebėjimų su „Chandra“ aparatu paaiškėjo, kad šioje galaktikoje yra intensyvių, perkaitusių, rentgeno spindulius skleidžiančių dujų, o tai būdinga augančiai supermasyviai juodajai skylei.
Ryškus kontrastas su kitomis juodosiomis skylėmis
Šis atradimas svarbus siekiant suprasti, kaip kai kurios supermasyvios juodosios skylės netrukus po Didžiojo sprogimo gali pasiekti milžiniškas mases.
„Egzistuoja fizikinės ribos, ribojančios juodųjų skylių augimo greitį, tačiau tos, kurios gimsta masyvesnės, turi pranašumą. Tai tarsi sodinti sodinuką, kuriam užtrunka trumpiau, kol išauga į pilno dydžio medį, nei pradėjus tik nuo sėklos“, – sakė vienas iš tyrėjų grupės mokslininkų Andy Gouldingas.
Bogdano komanda rado svarių įrodymų, kad naujai atrasta juodoji skylė „gimė“ masyvi. Apskaičiuota, kad jos masė siekia nuo 10 iki 100 milijonų Saulių. Šis masės intervalas yra panašus į visų galaktikos, kurioje ji gyvena, žvaigždžių masę.
Tai yra ryškus kontrastas netolimos visatos galaktikų centruose esančioms juodosioms skylėms, kurios paprastai turi tik apie dešimtadalį procento jas priimančios galaktikos žvaigždžių masės.
Juodoji skylė (arba juodoji bedugnė) yra kosminis objektas, iš kurio, dėl labai stipraus gravitacijos lauko, negali ištrūkti nei jokia medžiaga (pvz., elementariosios dalelės), nei elektromagnetinės bangos (pvz., šviesa). Juodoji skylė susidaro iš didelės masės žvaigždės, kuri pasiekia savo gyvavimo pabaigą. Plačiau apie tai galite skaityti šiame straipsnyje.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
