Misijų į Marsą dar kol kas gali tekti palaukti. Astronautai skrydžių į kosmosą metu susiduria su regėjimo pokyčiais, kurie žinomi kaip neuro-okuliarinis sindromas (SANS).
Sindromas pažeidžia akies tinklainę
Kaip skelbiama Scientific American ataskaitoje, neuro-okuliarinis sindromas paveikia regos nervo ir smegenų jungtį bei nugarinę akies dalį, sukeldamas regos nervo patinimą, akies užpakalinės dalies suplokštėjimą ir tinklainės raukšles.
Dėl šių pakitimų astronautai gali patirti laikiną arba net ilgalaikį regėjimo suprastėjimą, kuris apsunkina jų darbą kosmoso misijose ir kelia grėsmę sveikatai.
Priežastys vis dar neaiškios
Nepaisant daugiau nei dešimtmetį trunkančių tyrimų, mokslininkai vis dar nėra tikri, kas sukelia SANS.
Dar 2011 metais aviacijos optometrijos specialistas iš Johnsono kosmoso centro Hiustone Tysonas Brunstetteris manė, kad priežastis bus atrasta greitai, tačiau pats pripažįsta: „tada pagalvojau: Čia juk NASA. Jie tai išsiaiškins per šešis mėnesius. Ir štai dabar esu komandos dalis, bandanti suprasti, kas iš tikrųjų vyksta“.
Mokslininkai turi kelias teorijas – viena iš jų siejama su mikrogravitacijos poveikiu, kuris sukelia skysčių kaupimąsi galvos srityje.
Taip pat svarstoma, ar sindromui įtakos gali turėti vitaminų trūkumas, genetiniai veiksniai ar padidėjęs anglies dioksido lygis po to, kai daliai astronautų padėjo gydymas vitaminais.
SANS – viena iš „raudonųjų rizikų“
Dėl galimos grėsmės astronautų sveikatai NASA priskiria SANS prie vadinamųjų „raudonųjų rizikų“, galinčių sutrukdyti sėkmingai vykdyti ilgalaikes Marso misijas.
Šiuo metu NASA astronautams teikia įvairaus intensyvumo kosmoso numatymo akinius, kurie naudojami tada, jei misijos metu astronautas patiria regėjimo pokyčius.
Nors regos nervo patinimas paprastai išnyksta per 12 mėnesių nuo astronauto sugrįžimo į Žemę, akies suplokštėjimas, lūžio rodiklio pokyčiai gali būti ilgalaikiai. Jų poveikis gali būti kompensuojamas tik korekciniais lęšiais.
Marso misijoms vykdyti trukdo ir kitos rizikos, kurioms yra priskiriamas radiacijos poveikis, psichinė sveikata ar mitybos raciono valdymo iššūkiai.
Nepaisant šių kylančių iššūkių, verta paminėti Elono Musko ambicijas. Dar 2024 metų rugsėjo mėnesį Muskas teigė, kad „SpaceX“ erdvėlaivis „Starship Megarocket“ gali pradėti skraidyti į Marsą jau po dvejų metų, parodydamas savo tvirtą pasiryžimą ir optimizmą dėl žmonių ateities Raudonojoje planetoje.
