„Microsoft“ ir „Google“ grįžta prie senai taikytų strategijų. Šią savaitę „Microsoft“ apkaltino „Google“, kad ji vykdo vadinamąsias „šešėlines kampanijas“, kuriomis siekiama pakenkti „Microsoft“ debesijos verslui ir jį diskredituoti.
„Google“ stovi už naujos lobistinės grupės
„Microsoft“ pranešė pasauliui, kad „Google“ stovi už naujos lobistinės grupės „Open Cloud Coalition“, likus vos kelioms valandoms iki oficialaus jos paskelbimo.
„Ji skirta diskredituoti „Microsoft“ konkurencijos institucijose ir politikos formuotojų akyse bei klaidinti visuomenę.
„Google“ labai stengėsi nuslėpti savo dalyvavimą, finansavimą ir kontrolę, visų pirma įdarbindama saujelę Europos debesijos paslaugų teikėjų, kad šie taptų viešuoju naujosios organizacijos veidu.“ – rašė „Microsoft“ generalinio patarėjo pavaduotoja Rima Alaily.
Ši nauja grupė buvo sudaryta po to, kai „Google“ nepavyko sužlugdyti „Microsoft“ ir Europos debesijos infrastruktūros paslaugų teikėjų profesinės grupės (CISPE) susitarimo.
CISPE sutiko atsiimti savo 2022 m. ES skundą dėl nesąžiningų „Azure“ licencijavimo sutarčių po to, kai „Microsoft“ sutiko leisti Europos debesijos paslaugų teikėjams siūlyti „Microsoft“ programas ir paslaugas vietinėje debesijos infrastruktūroje.
„Microsoft“ tvirtina, kad „Google“ pasiūlė CISPE nariams 500 mln. JAV dolerių grynaisiais pinigais ir kreditais, kad šie atsisakytų „Microsoft“ susitarimo.
Kodėl „Google“ stengėsi paremti prieš „Microsoft“ nukreiptą koaliciją?
Pasak „Microsoft“ atstovės Alaily, „Google“ bando nukreipti dėmesį nuo savo reguliavimo problemų.
„Dar niekada per pastaruosius du dešimtmečius „Google“ paieškos, skaitmeninės reklamos ir mobiliųjų programėlių parduotuvių monopolijos nesusidūrė su tokia suderinta ir ryžtinga grėsme.“ – teigia ji.
„Microsoft“ mano, kad „Google“ intensyviai stebint, kompanija bando susilpninti tokius konkurentus kaip „Microsoft Azure“, kad sustiprintų savo debesijos platformą „Google Cloud Platform“.
Konkretūs „Microsoft“ skundai ir hipotezė
„Google“ Europos Komisijai pateiktame skunde, apie kurį ji nusprendė paskelbti viešai, o ne pateikti konfidencialiai, ginčijami mokesčiai, kuriuos „Google“ moka už „Microsoft“ programinės įrangos, pavyzdžiui, „Windows Server“, naudojimą savo debesijos paslaugose.
„Google“ teigimu, „Microsoft“ licencijavimo sąlygos yra ribojančios ir sukuria nesąžiningą išlaidų naštą.
„Microsoft“ prieštarauja, kad „Google“ analogija yra klaidinga, nes, kai žiniasklaidos paslauga, pavyzdžiui, „Netflix“, įtraukia turinį, ji moka licencijos mokesčius nepriklausomai nuo to, ar vartotojai jau turi tą turinį DVD ar kitu formatu.
Alaily pažymi, kad programinė įranga ir debesys niekuo nesiskiria. Ji pabrėžia, jog „Google“ neturėtų tikėtis nuolaidų vien todėl, kad naudojama „Microsoft“ programinė įranga.
„Microsoft“ taip pat nurodo, kad „Google“ bando save pozicionuoti kaip „nehiperskalės“ paslaugų teikėją, t. y. mažesnį rinkos dalyvį, kuriam reikia reguliavimo paramos, palyginti su didesnėmis technologijų milžinėmis.
Alaily tokią poziciją vadina „neįtikėtina“, turint omenyje didžiulį „Google“ duomenų centrų tinklą, pažymėdama, kad „Google“ turi daugiau duomenų centrų pajėgumų nei bet kuris kitas paslaugų teikėjas, o investicijos į infrastruktūrą siekia 13 mlrd. JAV dolerių ir vien per pastarąjį ketvirtį augo 29 proc.
„Šešėlinė“ „Google“ lobizmo taktika
„Microsoft“ teigia, kad „Google“ jau seniai naudoja slaptą taktiką, siekdama daryti įtaką reguliavimo institucijoms.
Technologijų milžinė kaltina „Google“ tiesiogiai ir netiesiogiai finansuojant mokslininkus ir pramonės komentatorius, kurie diskredituoja „Microsoft“ paskelbtuose straipsniuose ir „tyrimuose“.
„Microsoft“ tvirtina, kad šie apmokami komentatoriai „kenkia tikrajai kompetencijai ir antimonopoliniam vykdymui“.
Kompanija taip pat kaltina „Google“ inicijuojant „atakų kampanijas“ nesusijusiomis temomis, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo, ir siunčiant neigiamas istorijas apie „Microsoft“ veiklą Kinijoje viso pasaulio žiniasklaidos priemonėms ir vyriausybinėms agentūroms.
Šis „šešėlinis“ metodas, „Microsoft“ teigimu, yra ne tiek susijęs su debesijos paslaugų reformomis, kiek su konkurentų diskreditavimu, kur tik įmanoma.
„Microsoft“ požiūris
Atsakydama į tariamą „Google“ lobizmą, „Microsoft“ savo požiūrį į reguliacinius iššūkius apibūdina kaip bendradarbiavimą ir reagavimą.
Kompanija pabrėžia, kad yra pasirengusi bendradarbiauti su reguliavimo institucijomis ir koreguoti savo verslo praktiką, reaguodama į tikrą susirūpinimą keliančius klausimus.
Taip patskaitykite
Kaip pavyzdį „Microsoft“ pateikia neseniai atliktus savo verslo ir įmonių produktyvumo rinkinių pakeitimus, į kuriuos dabar įtrauktos versijos be „Microsoft Teams“ už mažesnę kainą. Tai padaryta gavus Europos Komisijos atsiliepimų.
Ką tai reiškia debesijos pramonei ir klientams?
„Microsoft“ kariauja su „Google“ – tai akivaizdu. Jei tariama „Google“ taktika bus sėkminga, „Microsoft“ įspėja, kad didžiausią nuostolį gali patirti nehiperskaidrūs debesijos paslaugų teikėjai ir jų klientai.
Konkurencijos reguliavimo institucijoms toliau tiriant debesų kompiuterijos sektorių, ši kova dėl įtakos ir palankių sąlygų gali turėti įtakos debesijos paslaugų kainai ir prieinamumui.
Tačiau yra ir kita šios problemos pusė. Jei „Microsoft“ kaltinimai „Google“ pasirodys nepagrįsti, „Microsoft“ rizikuoja susilpninti savo patikimumą tiek reguliavimo institucijų, tiek partnerių, tiek klientų akyse.
Nepagrįsta kritika gali atsigręžti prieš „Microsoft“, nes ji gali būti vaizduojama kaip itin jautri rinkos dalyvė, kuri labiau siekia diskredituoti konkurentus, o ne skatinti sveiką konkurenciją.
Tuomet reguliavimo institucijos gali atidžiau tikrinti pačios „Microsoft“ taktiką ir galbūt griežčiau prižiūrėti jos debesijos veiklą. Vis dėlto „Microsoft“ taip pat nebūtų atsitiktinai metusi tokių didelių kaltinimų.
Nors „Google“ ir „Microsoft“ ir toliau nesutaria, abi kompanijos save pristato kaip sąžiningos konkurencijos gynėjas. Tačiau naujausi „Microsoft“ atskleidimai dar labiau apsunkina diskusijas, nes ji kaltina „Google“, kad ši slepiasi po savo propaguojama politika.
Šiuo metu galime tik laukti, kaip viskas išsispręs, ir stebėti, kurios technologijų milžinės „sąžiningos konkurencijos“ versija nugalės.
