Ne pirmą kartą prieš sąmoningo dirbtinio intelekto kūrimą pasisakęs šios srities „Microsoft“ padalinyje generalinis direktorius Mustafa Suleymanas tvirtina, kad sąmoningumą gali turėti tik biologinės būtybės. Pasak jo, kūrėjai ir tyrėjai privalo nustoti vykdyti projektus, kurie yra į tai nukreipti.
Svarbiausios įžvalgos
- „Microsoft“ dirbtinio intelekto vadovas Mustafa Suleymanas teigia, kad sąmoningumą gali turėti tik biologinės būtybės.
- M. Suleymanas remiasi „biologinio natūralizmo“ teorija, pagal kurią sąmonė įmanoma tik gyvame smegenų procese.
- Verslininkas ragina tyrėjus nutraukti tokio pobūdžio tyrimus ir pradėti kurti dirbtinį intelektą, tarnaujantį žmogui.
Darbas, „kurio niekas neturėtų dirbti“
Šią savaitę JAV vyksta kasmetinė „AFROTECH“ konferencija, kuri yra didžiausias technologijų ir inovacijų renginys skirtas palaikyti juodaodžių profesionalų karjerą šiame sektoriuje. Vienas iš pranešėjų – „Microsoft“ dirbtinio intelekto vadovas ir „DeepMind“ įkūrėjas M. Suleymanas, kuris kalbėjo apie šios technologijos ateitį.
Tuo tarpu konferencijoje bendraudamas su užsienio žiniasklaida verslininkas dar kartą išskyrė, kad nemano, jog kūrėjai turėtų siekti paversti dirbtinį intelektą sąmoningu – tokiu, kuris galėtų įtikinti žmones, jog geba jausti ar kentėti.
Pasak M. Suleymano, apskritai šie klausimai, susiję su sąmoningumu, yra beprasmiai ir nereikšmingi, nes sąmoningi yra tik žmonės, o technologijos niekada neturėtų įgauti tokių savybių.
Čia M. Suleymanas remiasi „biologinio natūralizmo“ idėja, kuri teigia, kad sąmonė negali egzistuoti be gyvo biologinio proceso.
Prieštaringai vertinama tema
Dirbtinio intelekto rinka sparčiai auga, o technologijų milžinai, kaip „OpenAI“, „Meta“ ar „xAI“ siekia kuo plačiau išnaudoti generatyviojo dirbtinio intelekto sprendimus bei, galbūt, vieną dieną pasiekti ir superintelektą. Todėl daugelis nemano, kad reikėtų laikytis tokių apribojimų, o atvirkščiai – skatinti progresą ir pažangą.
Visgi, paties M. Suleymano teigimu, labai svarbu atskirti technologijos tapimą protingesne už visuomenę ir jos gebėjimą patirti žmogiškas emocijas.
Pasak verslininko, bet kuris asmuo išgyvena fizinį skausmą, kuris, pavyzdžiui, verčia liūdėti, tačiau su dirbtiniu intelektu yra kitaip. Jis tik sukuria įspūdį apie tam tikrą patirtį, bet iš tikrųjų nieko pats neišgyvena, todėl negalima jo prilyginti žmogui ir suteikti papildomų moralinių teisių.
Šiuo metu atstovaudamas „Microsoft“ M. Suleymanas teigia, kad kuria tik dirbtinį intelektą, kuris visada tarnauja žmogui.
Rugpjūtį verslininkas paskelbė tinklaraščio įrašą, kuriame viešai pristatė šią savo idėją, susijusią su tuo, kad dirbtinis intelektas ir turi būti kuriamas žmogui, bet ne tam, kad jis pats taptų žmogumi.
Parengėme straipsnį apie tai: „Microsoft“ dirbtinio intelekto vadovas įspėja: tyrinėti DI sąmonę – pavojinga
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji











