Mėnulyje gali slypėti ateivių technologijų pėdsakai, mokslininkai ragina nedelsti

Naujame tyrime keliama prielaida, kad Mėnulio dulkėse gali būti išlikusių nežemiškos kilmės technologijų pėdsakų. Nors per milijardus metų dauguma galimų artefaktų galėjo būti sunaikinti, dalis jų teoriškai išliko. Būsimos Mėnulio misijos gali suteikti progą pirmą kartą sistemingai ieškoti tokių pėdsakų.

Ateivių „pėdsakai“ galbūt slypi Mėnulyje

Tyrimo autorius, Oksfordo universiteto astronomas Brianas C. Lacki, siūlo į ateivių paieškas pažvelgti kiek kitaip. Užuot ieškojus šiuo metu siunčiamų signalų iš kitų civilizacijų, mokslininkas ragina daugiau dėmesio skirti ilgalaikiams technologiniams pėdsakams, kurie galėjo išlikti net ir jų kūrėjams seniai išnykus Mėnulio dulkėse.

B. C. Lacki svarsto, kad net ir labai pažangios technologinės struktūros nėra amžinos. Kosmose esantys dirbtiniai objektai per milijonus ar milijardus metų gali būti pažeisti susidūrimų, radiacijos ir kitų procesų, todėl ilgainiui subyra į vis mažesnius fragmentus.

Anot tyrėjo, galutinis tokio proceso rezultatas gali būti mikroskopinės dalelės, kurias būtų galima laikyti technologinių objektų liekanomis. Tokios dalelės teoriškai galėtų pasklisti tarp žvaigždžių ir ilgainiui nusėsti ant tokių dangaus kūnų kaip Mėnulis, kur dėl palyginti stabilios aplinkos jos galėtų išlikti itin ilgą laiką.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 31 minutė

Rusams pergudrauti nepavyko: „neįveikiamu“ turėjęs tapti tankas neatlaikė Ukrainos dronų atakos

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Pirkėjams – įspėjimas: konfiskuota suklastotos FIFA pasaulio čempionato atributikos už daugiau kaip 7 mln. eurų

3 min. skaitymo • prieš 5 val

Ilgiau naudojant DI gali būti sunkiau atskirti melą nuo tiesos, teigia mokslininkai

Visi naujausi straipsniai →

Pasak tyrėjo, viena pagrindinių problemų ieškant nežemiškos gyvybės yra laikas. Net jei pažangios civilizacijos Visatoje egzistuoja ar egzistavo, jų aktyvios technologinės fazės gali trukti palyginti trumpai. Dėl to tikimybė, kad žmonija ir kita civilizacija egzistuos tuo pačiu laikotarpiu bei galės apsikeisti signalais, gali būti labai maža.

TAIP PAT SKAITYKITE: Žmonės gali būti ne vienintelės sąmoningos būtybės Visatoje, teigia mokslininkai

Kaip būtų galima juos aptikti?

Tyrėjas pabrėžia, kad kalbama ne apie didelius ateivių laivus ar akivaizdžius technologinius objektus. Kaip minėta, paieškos būtų nukreiptos į neįprastas medžiagas, keistos sudėties daleles arba struktūras, kurių kilmės nebūtų galima paaiškinti natūraliais geologiniais procesais.

Artimiausiais metais planuojamos naujos Mėnulio misijos turėtų pargabenti daugiau grunto mėginių ir atlikti išsamesnius paviršiaus tyrimus. Mokslininko teigimu, tokie tyrimai galėtų padėti patikrinti, ar Mėnulio dulkėse iš tiesų nėra užsilikusių senovinių technologinių pėdsakų.

Kodėl būtent Mėnulis?

Mokslininkas pažymi, kad Mėnulis yra viena tinkamiausių vietų ieškoti senovinių technologinių liekanų. Skirtingai nei Žemėje, ten nėra atmosferos, lietaus, vėjo ar aktyvios geologinės veiklos, kuri per laiką sunaikintų ar paslėptų ant paviršiaus esančius objektus.

Vis dėlto tai nereiškia, kad galimi artefaktai būtų lengvai aptinkami. Per milijardus metų Mėnulio paviršių nuolat „bombardavo“ meteoritai ir mikrometeoritai, todėl didesni objektai galėjo būti suskaldyti į smulkesnes daleles arba palaidoti po regolitu – storu dulkių ir uolienų sluoksniu.

Tiesa, pats autorius pabrėžia, kad kol kas tai yra hipotezė, o ne įrodymas. Vis dėlto, jo manymu, ieškoti ilgalaikių technologinių pėdsakų gali būti perspektyviau nei tikėtis aptikti civilizacijas, kurios su žmonija egzistuoja tuo pačiu metu.

Ambicijos didžiulės, svarstymų daugybė

B. C. Lacki idėja papildo platesnes diskusijas apie tai, kaip žmonija apskritai turėtų ieškoti nežemiškų civilizacijų. Pastaraisiais metais dalis mokslininkų vis dažniau atkreipia dėmesį, kad ateivių paieškos neturėtų apsiriboti jau esamais būdais.

Kaip jau rašėme anksčiau, kai kurie tyrėjai svarsto, kad nežemiškų civilizacijų signalai galėjo pasiekti Žemę, tačiau žmonija jų tiesiog neatpažino, nes ieškojo ne to, ko reikėtų. Kiti mokslininkai pabrėžia, kad viena didžiausių kliūčių yra milžiniški atstumai ir laiko masteliai – net jei pažangios civilizacijos egzistuoja „susidurti“ vieniems su kitais gali būti sudėtinga.