Ilgiau naudojant DI gali būti sunkiau atskirti melą nuo tiesos, teigia mokslininkai

Dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai gali padėti tiksliau atpažinti melagingą informaciją, tačiau ilgainiui gali sumažinti žmonių gebėjimą tai daryti savarankiškai. Tokią išvadą pateikė „MIT Media Lab“ mokslininkai, keturias savaites stebėję 67 žmones, kurie vertino tikras ir suklastotas naujienas. Tyrimo metu dalyviai, naudodamiesi DI pagalba, tapo tikslesni, tačiau mėnesio pabaigoje jų gebėjimas atpažinti melagingą informaciją be pagalbos buvo pastebimai prastesnis nei eksperimento pradžioje.

DI padėjo iš karto, bet ne ilgam

Birželio 9 dieną Masačusetso mokslininkai paskelbė apie balandį publikuotą tyrimą, kuriame buvo nagrinėjama, kaip DI pokalbių robotai veikia žmonių gebėjimą vertinti informacijos patikimumą. Tyrime dalyvavo 67 žmonės, kurie keturias savaites vertino tikras ir melagingas naujienas, o dalį užduočių atliko padedami specialiai sukurtos DI sistemos.

Rezultatai parodė, kad DI iš tiesų gali būti naudingas kovojant su dezinformacija. Pokalbių roboto pagalba dalyviai naujienų tikrumą vertino vidutiniškai daugiau nei penktadaliu tiksliau nei vertindami savarankiškai. Tyrėjų teigimu, tai patvirtina ankstesnius darbus, rodančius, kad DI gali padėti sumažinti tikėjimą melaginga informacija.

Vis dėlto ilgalaikis poveikis pasirodė kur kas sudėtingesnis. Kai dalyviams buvo pateiktos naujos naujienos be jokios DI pagalbos, jų rezultatai pradėjo prastėti. Ketvirtos savaitės pabaigoje savarankiškai atliekamų užduočių tikslumas buvo 15 proc. mažesnis nei tyrimo pradžioje.

Naujausi straipsniai

3 min. skaitymo • prieš 2 val

Mokslininkai meteorite iš Marso aptiko tai, kas gali perrašyti dalį planetos istorijos

3 min. skaitymo • prieš 4 val

„Google“ perspėja dėl nepaklusnių DI agentų: kas nutiks, jei jie ims veikti savaip?

3 min. skaitymo • prieš 19 val

Ukraina pristatė „meluojantį“ droną: radarams jis gali apsimesti visai kitu taikiniu

Visi naujausi straipsniai →

Tyrėjai pastebėjo „priklausomybės“ požymių

Vos po keturių savaičių tokio eksperimento, mokslininkų teigimu, jau galima kalbėti apie DI priklausomybės paradoksą (angl. AI dependency paradox). Kaip aiškina tyrėjai, žmogus gauna geresnį rezultatą naudodamasis sistema, tačiau kartu vis mažiau treniruoja savo gebėjimą savarankiškai įvertinti informaciją. Panašūs efektai anksčiau buvo pastebėti ir kitose srityse – nuo navigacijos naudojant GPS iki skaičiavimų su skaičiuotuvais.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kas yra dirbtinis intelektas? Išsamus gidas 2026

Tyrimo metu maždaug penktadalis dalyvių palaipsniui perėjo nuo aktyvaus informacijos vertinimo prie pasyvesnio DI rekomendacijų priėmimo. Kai kurie apklaustieji netgi nurodė jautęsi geriau atpažįstantys melagingą informaciją, nors jų realūs rezultatai rodė priešingą tendenciją.

Kelia papildomus klausimus

Masačusetso tyrėjai mano, kad šios ir panašių situacijų atveju didelę reikšmę turi tai, kaip DI bendrauja su žmogumi. Sistemos, kurios tiesiog pateikia atsakymą, dažniau skatina pasikliovimą technologija. Tuo tarpu geresnius ilgalaikius rezultatus demonstravo sprendimai, kurie užduodavo papildomus klausimus, skatindavo patį vartotoją ieškoti argumentų ar tikrinti šaltinius.

Anot tyrimo autorių, ateityje vis svarbiau bus ugdyti ne tik gebėjimą naudotis DI įrankiais, bet ir vadinamąjį DI raštingumą – supratimą, kada technologija gali būti naudingas pagalbininkas, o kada verta pasikliauti savo analize.

Plačiau apie tai skaitykite TechNaujienos parengtame straipsnyje: Naudojate dirbtinį intelektą kasdien? 5 būdai išlaikyti kritinį mąstymą

Galiausiai, šios išvados prisideda prie platesnių diskusijų apie tai, kaip dažnas DI naudojimas gali paveikti žmogaus mąstymą. Pastaruoju metu pasirodė ir daugiau tyrimų, kuriuose keliami klausimai dėl galimo šios technologijos poveikio pažintiniams gebėjimams, atminčiai bei savarankiškam problemų sprendimui.