Skenuodami lazeriu kartografuotų centrinės Majų žemumos teritorijų pavyzdžius, mokslininkai aptiko giliai Meksikos džiunglėse pasislėpusį didelį majų miestą, sudarytą iš piramidžių, aikščių ir vandens rezervuaro. Naujasis atradimas patvirtina, kad ši senovės civilizacija buvo plačiai paplitusi.
Tulano universiteto doktorantas Lukas Auld-Thomasas ir jo vadovas profesorius Marcello Canuto džiunglėse netoli Campeche miesto Meksikoje rado apie 6700 statinių, tarp jų – didelį miestą, pastatytą beveik prieš 1500 metų.
Miestas buvo pavadintas Valeriana
„Didesniajame iš dviejų Valerianos monumentalių rajonų yra visi klasikinės majų politinės sostinės požymiai: uždaros aikštės, sujungtos plačiu pylimu, šventyklų piramidės, kamuolio aikštė, rezervuaras.“ – rašė tyrėjai.
Anksčiau dingę miestai buvo aptikti archeologų, vaikščiojusių po tankius ir atokius miškus. Pastaruoju metu archeologai džiunglių teritorijoms kartografuoti naudoja šviesos aptikimo ir diapazono (LiDAR) metodą – 3D kartografavimo iš oro techniką, kuria galima nuskaityti paviršių po tankia miško danga.
Nors LiDAR labai efektyviai aptinka žmogaus sukurtus paviršiaus statinius, jis vis dar yra brangus. Atsižvelgiant į tai, kad mokslininkai tyrė tik tas teritorijas, kuriose, kaip tikimasi, yra senovės griuvėsių, kilo klausimų, kokiu mastu šis labai tikslingas kartografavimas iškreipia vaizdą apie senovės civilizacijų tankumą ir paplitimą.
Užuot ieškojęs papildomų lėšų, Auld-Thomas nusprendė peržiūrėti daugiau nei prieš dešimtmetį Meksikos įmonės „CartoData“ visiškai nesusijusiais tikslais surinktus LiDAR duomenis.
Taip Auld-Thomas ir jo komanda gavo išsamius topografinius žemėlapius, kuriuose užfiksuoti 3 žemės plotai, kurių bendras plotas 64 kvadratiniai kilometrai, ir trys 275 metrų pločio ir 213 kilometrų ilgio žemės juostos – dar 58 kvadratiniai kilometrai.
Archeologai rado ne tik dingusį mietą
Iš tiesų tankios Kampeche džiunglės kadaise buvo gana tankiai apgyvendintas ir plačiai išvystytas kraštovaizdis.
„Galime tik daryti išvadą, kad miestai ir tankus apgyvendinimas yra tiesiog visur paplitę didelėse centrinės Majų žemumos teritorijose.“ – tyrimo išvadose teigia tyrėjų komanda.
Pasak komandos, ankstesnis patikrinimas vietoje įrodė, kad pastatų skaičius, nustatytas remiantis LiDAR duomenimis, iš esmės yra teisingas.
„Iš šių duomenų galima daryti prielaidą, kad jei išplėstume šio konkretaus regiono ar visų kitų regionų tyrimą, rastume daugiau to, ką radome. Tai leidžia mums geriau papasakoti istorijas apie senovės majų tautą.“ – sakė Canuto.
Nors LiDAR buvo sukurtas XX a. septintajame dešimtmetyje debesims ir atmosferos dalelėms tirti, archeologijoje jis pradėtas taikyti palyginti neseniai.
2009 m. archeologų pora Diane ir Arlenas Chase’ai iš Nevados universiteto Las Vegase pirmieji pradėjo naudoti LiDAR žemėlapį majų miestui Karakolui Belize.
2018 m. LiDAR skenavimas atskleidė po Gvatemalos džiunglėmis paslėptą senovės majų megalopolį ir leido mokslininkams nustatyti daugiau kaip 60 000 gyvenamųjų namų, šventyklų, pakeliamų greitkelių ir kitos žmogaus sukurtos infrastruktūros griuvėsių, kurie daugiausia paslėpti nuo akių.