Daugelio iš mūsų lėkštėse dažnai pagrindinį vaidmenį atlieka mėsa, tačiau tokių maisto produktų vartojimas kelia problemų klimatui. Dėl šios priežasties vis daugiau įmonių siekia pasiūlyti alternatyvius maisto produktus, imituojančius arba pakeičiančius gyvūninės kilmės maistą. Tai augalinės kilmės produktai ir naujai patvirtinta laboratorijoje užauginta mėsa.
Gyvulininkystė daro didelę žalą klimatui
Priklausomai nuo to, kaip skaičiuojame, gyvulininkystė sudaro apie 10-20 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Todėl toks maistas gali būti viena sudėtingiausių klimato problemų.
Techniškai niekas iš mūsų neturėtume valgyti maisto produktų, kurių emisija yra didžiausia, pavyzdžiui, jautienos, ir kurie labiausiai kenkia klimatui. Tačiau tai, ką valgome, yra labai asmeniška ir dažnai susiję su mūsų kultūra ir socialiniu gyvenimu.
Mūsų maisto sistemos poveikis klimatui tampa vis sudėtingesnis: turtingesnės šalys paprastai valgo daugiau mėsos, todėl augant gyventojų skaičiui ir kylant gyvenimo lygiui visame pasaulyje, didės ir išmetamųjų teršalų kiekis, susidarantis dėl gyvulininkystės.
Siekiant kovoti su šia tendencija, alternatyvių maisto produktų gaminimas turėtų sumažinti neigiamą poveikį klimatui.
Augalinės kilmės produktų sparčiai daugėja
Pastaraisiais metais augalinės kilmės produktai sparčiai plinta prekybos centruose ir net didžiųjų greitojo maisto prekių ženklų, tokių kaip „Burger King“, valgiaraščiuose.
Problema ta, kad pastaruoju metu daugelis alternatyvių produktų patiria sunkumų. Remiantis Gero maisto instituto (Good Food Institute) ataskaita, 2021-2023 m. mėsos alternatyvų vieneto pardavimai JAV sumažėjo 26 proc. ir vis mažiau namų ūkių perka augalinės kilmės alternatyvius mėsos produktus.
Vartotojai teigia, kad alternatyvos vis dar neatitinka skonio ir kainos, dviejų pagrindinių veiksnių, lemiančių, ką žmonės nusprendžia valgyti. Todėl įmonės konkuruoja, kad išrastų geresnius produktus.
Laboratorijose auginamos gyvūnų ląstelės yra perdirbamos į įvairius mėsą imituojančius produktus. Tačiau šie produktai vis dar nėra tokie patys kaip mėsa, prie kurios esame įpratę.
Paragavus mėsainio, kurio sudėtyje yra laboratorijoje užaugintų ląstelių, juntama augalinės kilmės mėsa, kurios tekstūra yra minkštesnė, nei esame pratę.
Ar užauginta mėsa išspręs klimato kaitos klausimus?
Vienas iš dažnai iškylančių klausimų, kai kalbama apie tokius naujus gaminius yra tai, kaip juos vadinti. Pramonės atstovai pirmenybę teikia auginamiems, o ne laboratorijoje užaugintiems produktams.
Rinkodaros prasme, tai yra tikslinga, nes siekiama, jog žmonėms nebūtų primenama, kad jie valgo kažką, kas užauginta laboratorijoje.
Kaip dažnai pabrėžia šiuos produktus gaminančios įmonės, paprastai tokios kalbos nevartojame kalbėdami apie gyvūninės kilmės produktus, prie kurių esame pripratę.
Neseniai „LanzaTech“ bendrovė pranešė, kad nori pradėti auginti mikrobus, juos džiovinti ir pardavinėti tiek kaip gyvūnų, tiek ir kaip žmonių maistą. Tačiau kyla klausimas, ar tokius mikrobų miltelius vartotojai sutiks teigiamai ir norės juos valgyti.
Be to, kol kas nėra aišku, ar galima pasikliauti alternatyviais produktais, kad išspręstume klimato kaitos klausimus.
Kaip dažnai nutinka sprendžiant klimato kaitos problemas, mums reikės ne tik tam tikrų elgesio pokyčių, bet ir techninių sprendimų, pavyzdžiui, naujų trąšų variantų, taip pat politikos, kuri padėtų mūsų maisto sistemą pakreipti tinkama linkme.
