Žmogaus ilgaamžiškumas – ne vien laimės ar atsitiktinumo rezultatas. Tai, ar sulauksite 90 ar net 100 metų, gali nulemti ne tik genai, bet ir kasdieniai pasirinkimai, aplinkos veiksniai ir net žarnyno bakterijų balansas. Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia: sveiką ir ilgą gyvenimą lemia sudėtinga bet harmoninga genetikos, epigenetikos, medžiagų apykaitos, imuniteto ir gyvenimo būdo sąveika.
Ilgaamžių profilis
Ilgaamžiai – žmonės, gyvenantys ilgiau nei 90 metų. Jie rečiau serga lėtinėmis ligomis ir ilgiau išlieka fiziškai aktyvūs.
Daug ilgaamžių gyvena vadinamosiose „mėlynose zonose“. Tai – tokios vietovės, kaip Okinava ar Sardinija, kuriose gyvenantiems žmonės būdingas ne tik sveikas gyvenimo būdas, bet ir palanki aplinka.
Įdomu, kad dauguma šimtamečių yra moterys. Tačiau vyrai, sulaukę šio amžiaus, rečiau susiduria su amžiumi susijusių ligų simptomais.
Epigenetika, medžiagų apykaita ir ilgaamžiškumas
Mokslininkai atskleidė, kad ilgaamžiškumas dažnai paveldimas. Tam tikri genai, tokie kaip APOE ε2, FOXO3A, SIRT6, hTERT ir TERC, padeda apsisaugoti nuo ligų, palaiko ląstelių apsaugą bei DNR stabilumą. Ypač APOE ir FOXO3A genai yra siejami su ilgesne gyvenimo trukme įvairiose pasaulio populiacijose.
Ilgaamžiai išsiskiria ir unikaliu epigenetiniu profiliu. Jų DNR metilinimas kinta lėčiau, ypač tose srityse, kurios svarbios genomo stabilumui.
Ilgaamžių medžiagų apykaita taip pat išskirtinė. Jie turi mažesnį „blogojo“ (MTL) cholesterolio ir didesnį „gerojo“ (DTL) cholesterolio kiekį, mažesnį atsparumą insulinui bei stipresnę antioksidacinę apsaugą. Apsauginį poveikį daro ir hormonų pusiausvyra – atitinkamai skydliaukės hormonai, estradiolio ar testosterono lygis.
Kalorijų ribojimas taip pat turi naudos organizmui.
Imuninės sistemos stiprybė ir gyvenimo būdo įtaka
Ilgaamžių žmonių imuninė sistema veikia efektyviau.
Jiems pasireiškia mažesnis lėtinis uždegimas. Be to, jiems būdingas ilgiau išlaikytas imuniteto aktyvumas.
Svarbūs ir aplinkos veiksniai. Ilgaamžių žarnyno mikrobiota yra įvairesnė, joje gausu „gerųjų“ bakterijų (pavyzdžiui, Akkermansia muciniphila, Bifidobacterium), kurios stiprina žarnyno apsaugą ir gamina senėjimą lėtinančias medžiagas.
Jų mityba – daugiausia augalinė: daržovės, pilno grūdo produktai, riešutai. Tokia dieta mažina diabeto, širdies ligų ir neurodegeneracijos riziką.
Reguliari fizinė veikla – ypač ištvermės ir jėgos treniruotės – gerina medžiagų apykaitą ir lėtina senėjimą.
Kartu svarbūs ir kiti įpročiai: nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, kokybiškas miegas ir streso valdymas.
