2005 m. atrasta planeta, žinoma kaip HD 189733b, jau turėjo gana ekstremalios vietovės reputaciją – tai karšta dujų milžinė, šiek tiek didesnė už Jupiterį, ryškiai kobalto mėlynumo spalvos ir su išlydyto stiklo lietumi, kurį į šonus pučia nuožmūs atmosferos vėjai.
Nauji Džeimso Vebo kosminio teleskopo duomenys
Pirmadienį mokslininkai pranešė, kad nauji Džeimso Vebo kosminio teleskopo duomenys leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie HD 189733b, kuri jau dabar yra viena iš išsamiausiai ištirtų egzoplanetų, kaip vadinamos už mūsų Saulės sistemos ribų esančios planetos. Jos atmosferoje aptiktas nedidelis vandenilio sulfido, cheminio junginio, dėl kurio sklinda supuvusių kiaušinių kvapas, kiekis – tai pirmas toks atvejis bet kurioje egzoplanetoje.
„Taip, smirdantis kvapas tikrai prisidėtų prie jos ir taip liūdnos reputacijos. Tai nėra planeta, kurią mes, žmonės, norėtume aplankyti, tačiau tai vertingas taikinys, padėsiantis gilinti planetų mokslo žinias“, – sakė astrofizikas Guangwei Fu iš Džono Hopkinso universiteto Baltimorėje.
Tai vadinamojo „karštojo Jupiterio“ tipas – dujiniai milžinai, panašūs į didžiausią mūsų Saulės sistemos planetą, tik daug karštesni dėl savo artumo prie juos priimančių žvaigždžių. Ši planeta skrieja 170 kartų arčiau savo žvaigždės šeimininkės nei Jupiteris aplink Saulę. Ji apskrieja vieną orbitą per dvi dienas, tuo tarpu Jupiteris aplink Saulę apskrieja per 12 metų.
Tiesą sakant, jos orbita yra 13 kartų arčiau savo žvaigždės šeimininkės nei mūsų vidinė planeta Merkurijus prie Saulės, todėl į žvaigždę atgręžtoje planetos pusėje temperatūra yra apie 930 laipsnių pagal Celsijų.
„Jie yra gana reti“, – apie karštuosius Jupiterius sakė Fu. „Jų yra mažiau nei vienoje iš 100 žvaigždžių sistemų.“
Ši planeta yra už 64 šviesmečių nuo Žemės, laikoma mūsų kaimynystėje, esančioje Mėlynojo kelio galaktikoje, Vulpekula žvaigždyne. Šviesmetis – tai atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus, t. y. 9,5 trilijono km.
„Dėl nedidelio atstumo lengva atlikti išsamius tyrimus. Pavyzdžiui, vandenilio sulfido aptikimas, apie kurį čia pranešta, būtų daug sudėtingesnis kitose tolimose planetose“, – sakė Fu.
Žvaigždė, aplink kurią ji skrieja, yra mažesnė ir vėsesnė už Saulę ir tik maždaug trečdaliu šviesesnė. Ši žvaigždė yra dvinarės sistemos dalis, t. y. gravitaciniu ryšiu susijusi su kita žvaigžde.
Planeta labai panaši į Jupiterį
2022 m. pradėjęs veikti Džeimso Vebo telskopas stebi platesnį bangų ilgių diapazoną nei ankstesni kosminiai teleskopai, todėl galima nuodugniau ištirti egzoplanetų atmosferas.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad HD 189733b yra panašesnė į Jupiterį, nei buvo žinoma anksčiau, – sakė Arizonos valstijos universiteto astrofizikas ir tyrimo bendraautorius Luisas Welbanksas. „Ši planeta labai panaši į Jupiterį, tik karštesnė“.
Jupiterio atmosferoje taip pat yra nedideli vandenilio sulfido kiekiai. Šios planetos skersmuo ir masė maždaug 10 % didesni už Jupiterio.
Be to, kad aptiktas sieros turinčios molekulės vandenilio sulfidas, Džeimso vebo stebėjimai parodė, kad šios planetos atmosferoje yra vandens ir anglies dioksido, kaip rodė ir ankstesni duomenys.
„Naudodami šias tris molekules galime suskaičiuoti, kiek planetoje yra deguonies, anglies ir sieros, o tai suteikia mums galimybę suprasti, kaip planeta galėjo susiformuoti ir ar ji skiriasi nuo mūsų Saulės sistemos planetų, ar ne“, – sakė J. Welbanksas.
Atlikus Džeimso Vebo stebėjimus taip pat atmestas metano buvimas planetos atmosferoje.
„Šios ir kitų egzoplanetų sudėties supratimas leidžia mums suprasti, kokia unikali yra mūsų Saulės sistema, ir padeda įvertinti mūsų egzistenciją kontekste“, – pridūrė J. Welbanksas.
„Nors HD 189733b planetoje gyvybės neieškome – ji per karšta, sudaryta daugiausia iš vandenilio ir helio, nepanaši į Žemę ir t. t., – jos atmosferos pažinimas leidžia suprasti, kaip fizika ir chemija veikia skirtingose aplinkose, ir pradėti dėlioti planetų formavimosi „receptą“.“
Taip patskaitykite
