Europos kosmoso agentūros (ESA) misija „Ariel“, kuria siekiama tyrinėti egzoplanetas, ką tik užbaigė svarbų plėtros etapą. Tikimasi, kad jau 2029 metais į kosmosą bus paleistas „Ariel“ erdvėlaivis, kuris stebės maždaug 1000 planetų, esančių už Saulės sistemos ribų.
ESA pranešė, kad misija sėkmingai įvykdė preliminaraus naudingosios apkrovos modulio projekto peržiūrą, kuri patvirtino, kad jis atitinka visas reikalingas technines ir mokslines specifikacijas, rašo portalas „Siliconrepublic“.
Ruošiamasi prototipinių modelių gamybai
Misijos naudingosios apkrovos modulį sudaro tokie komponentai, kaip teleskopas, Ariel infraraudonųjų spindulių spektrometras (AIRS), tiksli nukreipimo sistema, pagalbinė techninė įranga ir paslaugos.
„Ariel” naudingosios apkrovos modulio komanda parengė 179 techninius dokumentus ir atsakė į 364 klausimus, pateiktus ESA ekspertų komisijos, kuri vertino naudingosios apkrovos konstrukcijos tinkamumą.
ESA teigė, kad atliekant projekto peržiūrą buvo kruopščiai išnagrinėtas kiekvienas siūlomos naudingosios apkrovos modulio aspektas, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų stebėjimo misijos reikalavimus.
„Tai tikrai didelis šios misijos žingsnis ir mes labai džiaugiamės rezultatais. Dabar žinome, kad misija yra įgyvendinama, – sakė ESA mokslininkė Theresa Lueftinger. – ESA komanda, Ariel naudingosios apkrovos komanda ir „Airbus” įdėjo daug darbo ir pastangų, kad šis svarbus etapas būtų sėkmingai įgyvendintas.“
Dabar „Ariel“ misija ruošiasi naudingosios apkrovos projekto kritinei peržiūrai ir pirmųjų prototipinių modelių gamybai.
Atradimai gali paskatinti gyvybės paieškas už Saulės sistemos
Misija „Ariel“ yra ESA ir „Ariel misijos konsorciumo” (AMC), kuriam priklauso daugiau kaip 50 institutų iš 16 Europos šalių, bendradarbiavimo rezultatas.
Tikimasi, kad „Ariel“ misijos vykdomi egzoplanetų stebėjimai leis suprasti ankstyvuosius planetų formavimosi etapus ir jų pokyčius laikui bėgant. Šie atradimai gali padėti daugiau sužinoti apie Saulės sistemą ir padėti pagrindus gyvybės paieškoms už Saulės sistemos ribų.
Šiai dienai jau yra paleistų teleskopų ir erdvėlaivių, kurie gali pasidžiaugti atradimais egzoplanetų tyrinėjimo srityje. Sausio mėnesį James‘o Webbo Kosmoso teleskopas atrado egzoplanetą, kuri pasirodė esanti beveik tokio pat dydžio kaip Žemė.
Praėjusiais metais mokslininkai aptiko už maždaug 100 šviesmečių esančią egzoplanetą, kuri gali būti pilna gilių vandenynų.
Susiję: Marsas pradėjo suktis greičiau – mokslininkai gūžčioja pečiais
Taip patskaitykite
