Dirbtinis intelektas (DI) kelia perversmą visose srityse – nuo sveikatos priežiūros iki filmų kūrimo ir finansų. Tad kodėl jo nepritaikius vienai seniausių ir įtakingiausių istorijos knygų – Biblijai? Tarptautinė įvairių sričių mokslininkų komanda, pasitelkusi DI, siekė išsiaiškinti pirmųjų hebrajų Biblijos knygų autorystę.
Tyrė pirmąsias knygas
Mokslininkai, pasitelkę DI, statistinio modeliavimo bei lingvistinės analizės metodus, siekė atsakyti į vieną iš seniausių ir paslaptingiausių klausimų – kas iš tikrųjų parašė Bibliją?
Jų tyrimas buvo sutelktas į pirmąsias devynias hebrajų Biblijos knygas – nuo Pakartoto Įstatymo iki istorinės Deuterenomistinės tradicijos ir kunigų tekstų Toroje.
Išanalizavę subtilius žodžių pasirinkimo skirtumus, mokslininkai identifikavo tris skirtingus raštininkų stilius ar tradicijas, kurioms šie tekstai galimai priklauso.
DI modelis buvo naudojamas ne tik tekstų klasifikavimui, bet ir tikėtiniausių jų autorių nustatymui, kartu paaiškinant, kaip buvo prieita prie tokių išvadų.
Techniniai iššūkiai ir naujas analizės modelis
Dėl Biblijos tekstų daugkartinių redagavimų ir perrašymų, mokslininkai susidūrė su dideliu iššūkiu – atrasti autentiškus, nepakeistus tekstų fragmentus.
Dažnai šie segmentai yra itin trumpi, kartais vos kelių eilučių ilgio, todėl tradiciniai statistiniai metodai ar įprastas mašininis mokymasis buvo netinkami.
Siekdami tikslumo, tyrėjai sukūrė naują analizės sistemą, gebančią dirbti su ribotais duomenimis.
Jie analizavo sakinių struktūras ir žodžių pasikartojimus skirtinguose tekstuose.
Šis metodas atskleidė netikėtų įžvalgų. Pavyzdžiui, nors abi pasakojimo apie Sandoros skrynią dalys Samuelio knygose dažnai laikomos vientisu tekstu, iš tikrųjų 1 Samuelio knygos tekstas neatitinka nė vieno iš trijų pagrindinių rašymo stilių. Tuo tarpu 2 Samuelio knygos skyrius aiškiai siejamas su Deuteronomistiniu pasakojimu.
Tai rodo, kad net iš pažiūros vienalytės teksto sekos galėjo būti sudarytos iš skirtingų autorių ar tradicijų, sujungtų vėliau.
Potencialas senovinių tekstų tyrimuose
Tyrimo rezultatai atveria duris plačiai senųjų tekstų analizės ateičiai.
Pasak tyrėjų, jų metodas gali būti taikomas ne tik Biblijai, bet ir kitų istorinių dokumentų autentifikavimui.
Pavyzdžiui, jis gali padėti išsiaiškinti, ar tam tikrus iš tikrųjų parašė, pavyzdžiui, Abraomas Linkolnas.
