Specialistas dirba su bepiločių valdymo ir stebėjimo įranga. Šaltinis: TechNaujienos / Shutterstock
Buvusio „Google“ vadovo projektas Ukrainoje: kuo ypatingi „Hornet“ dronai
TRUMPAI
- • „Hornet“ laikomas vienu ryškiausių dirbtinio intelekto panaudojimo pavyzdžių šiuolaikiniame kare.
- • Skelbiama, kad dronas gali autonomiškai atpažinti taikinius ir veikti sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis.
- • Ukraina taip pat ieško būdų padidinti „Hornet“ veikimo nuotolį ir efektyvumą.
Kol dauguma žmonių dirbtinį intelektą (DI) sieja su „ChatGPT“ ar kitais skaitmeniniais įrankiais, Ukrainoje ši technologija jau naudojama karo lauke. Tarp daugiausia dėmesio sulaukusių pavyzdžių – su buvusiu „Google“ vadovu Ericu Schmidtu siejami „Hornet“ dronai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka DI sprendimai.
Nuo Silicio slėnio iki Ukrainos fronto
Ericas Schmidtas daugeliui žinomas kaip vienas svarbiausių žmonių „Google“ istorijoje, tačiau pastaraisiais metais jo dėmesys vis dažniau krypsta į gynybos technologijas. Dar 2025 m. Ukraina pasirašė memorandumą su „Hornet“ droną gaminančia ir buvusiu „Google“ vadovu siejama bendrove „Swift Beat“, kuri specializuojasi autonominių sistemų ir DI sprendimų kūrime.
Ukrainos Prezidentūra tuomet skelbė, kad partnerystė apima įvairių bepiločių sistemų kūrimą ir gamybos plėtrą. Tarp minimų technologijų – ir autonominiai sprendimai, galintys padėti Ukrainos kariuomenei veikti sudėtingoje elektroninės kovos aplinkoje.
Kuo išsiskiria „Hornet“?
Viešai prieinamos oficialios informacijos apie „Hornet“ nėra daug, tačiau dalį techninių detalių atskleidžia Ukrainos gynybos analitikų publikacijos, JAV kariuomenės paviešintos nuotraukos bei Rusijos šaltinių atliktos numuštų dronų analizės. Būtent iš jų susidaro bendras vaizdas, kuo ši sistema skiriasi nuo daugelio kitų bepiločių.
Gynybos analitikų teigimu, „Hornet“ priklauso naujos kartos smogiamųjų dronų kategorijai, kurioje svarbų vaidmenį atlieka ne tik techninė, bet ir programinė įranga. Skirtingai nei daugelis tradicinių FPV ar kamikadzių dronų, „Hornet“ gali naudoti vaizdo atpažinimo ir vizualinės navigacijos algoritmus, leidžiančius orientuotis greitai besikeičiančioje aplinkoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paryžiuje visi žiūrėjo į Ukrainos stendą: atskleista, ką sukūrė per karo metus
Skelbiama, kad paskutinėje skrydžio fazėje dronas gali pasitelkti DI pagrįstus algoritmus automatiniam taikinių atpažinimui. Tai ypač svarbu Ukrainos fronte, kur Rusija plačiai naudoja elektroninės kovos priemones, skirtas sutrikdyti bepiločių sistemų veikimą.
Pagrindinės „Hornet“ charakteristikos:
| Charakteristika | Duomenys |
| Gamintojas | JAV bendrovė „Swift Beat“ |
| Sparnų plotis | apie 2,2 m |
| Ilgis | apie 1,5 m |
| Kovinė galvutė | iki 5 kg |
| Kreiserinis greitis | 100-120 km/val. |
| Maksimalus greitis | Iki 200 km/val. |
| Veikimo nuotolis | apie 150 km |
| Navigacija | DI algoritmai, vaizdinė navigacija |
| Pagrindinė paskirtis | Logistikos ir transporto taikinių naikinimas už fronto linijos |
Kodėl „Hornet“ kelia nerimą Rusijai?
Nors „Hornet“ konstrukcija nėra itin sudėtinga, ekspertai pabrėžia, kad didžiausia jo vertė slypi programinėje įrangoje. Būtent DI pagrįsti taikinių atpažinimo ir navigacijos algoritmai leidžia šiam dronui išsiskirti iš daugelio kitų panašios klasės sistemų.
„Hornet“ dažniausiai naudojamas smūgiams prieš logistikos maršrutus, kuriais Rusijos kariuomenei gabenami degalai, amunicija ir kita karinė įranga. Dėl šios priežasties tai tampa papildomu iššūkiu užnugaryje veikiančioms Rusijos pajėgoms.
Oficialiame 1-ojo „Azovo“ korpuso vaizdo įraše demonstruojamas „Hornet“ ir kitų žvalgybinių-smogiamųjų sistemų panaudojimas prieš Rusijos logistiką:
Sugalvojo, kaip prailginti veikimo nuotolį
Remiantis naujausiais duomenimis, neseniai Ukrainoje buvo išbandytas ir neįprastas „Hornet“ paleidimo būdas. Vietoje įprasto starto nuo žemės dronas buvo pakeltas meteorologiniu balionu į maždaug 8 kilometrų aukštį, o tuomet paleistas skrydžiui link numatyto taikinio.
JUMS GALI PATIKTI: Rusijos šaltiniai: Ukraina sukūrė DI dronus, atsparius signalų trikdymui
Ukrainos šaltinių teigimu, bandymo metu balionas droną nunešė apie 42 kilometrus, o tam buvo sunaudota vos nedidelė dalis baterijos energijos. Dėl to beveik visa energijos atsarga liko pagrindinei misijai. Skelbiama, kad toks metodas teoriškai galėtų padidinti „Hornet“ veikimo nuotolį nuo maždaug 150 iki 300 kilometrų, nors šie skaičiai kol kas nėra nepriklausomai patvirtinti.
Apibendrinant, nors „Hornet“ nėra vienintelis Ukrainoje naudojamas DI pagrįstas dronas, jis puikiai atspindi platesnę tendenciją. Karo technologijose vis didesnę reikšmę įgauna ne tik ginklo techninės charakteristikos, bet ir programinė įranga, gebanti analizuoti aplinką, atpažinti taikinius bei veikti sudėtingomis elektroninės kovos sąlygomis.
Dėl šios priežasties „Hornet“ šiandien dažnai minimas kaip vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip DI pamažu keičia šiuolaikinio karo taisykles.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Marijampolės rajone planuojama 200 mln. eurų gamykla – 125 darbo vietos ir nauja medienos pramonės kryptis
2Prieš 2 000 metų graikai sukūrė mechanizmą, kuris stebina net šiuolaikinius inžinierius
3Sukurtas „gyvas“ robotų audinys, kuris pats susiderina į vieną ritmą – fizikai kalba apie laiko kristalą
4Vilniuje statoma 65 mln. eurų saldaus baltymo gamykla – žada ingredientą 1 500 kartų saldesnį už cukrų
5Lietuvos oro susisiekimas kelia nerimą investuotojams – verslas prašo papildomų 10 mln. eurų
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.