Skip to content
Vieno atomo storio medžiagoje dalelės pajudėjo tarsi šviesa – prognozė laukė 10 metų

DI sukurta iliustracija.

Vieno atomo storio medžiagoje dalelės pajudėjo tarsi šviesa – prognozė laukė 10 metų

Jeilio universiteto mokslininkai pirmą kartą tiesiogiai stebėjo, kaip vieno atomo storio šešiakampiame boro nitride egzitonai juda taip, lyg būtų bemasės šviesos dalelės. Lapkričio 20 d. universiteto pristatytas tyrimas, paskelbtas „Nature Physics“, eksperimentiškai patvirtino prieš maždaug dešimtmetį iškeltą teorinę prognozę.

REKLAMA

Egzitonas susidaro, kai šviesa sužadina elektroną ir šis palieka teigiamai veikiančią „skylę“. Neigiamas elektronas ir teigiama skylė traukia vienas kitą bei sudaro surištą porą. Nors abi dalys turi masę, itin plonoje medžiagoje jų bendra energija, kaip prognozuota, gali kisti tiesiškai su judesio kiekiu – panašiai kaip fotonų.

Penkeri metai vien mėginiui paruošti

Tokį reiškinį sunku pamatyti įprastais optiniais metodais. Eksperimentui reikėjo laisvai kabančio vienasluoksnio šešiakampio boro nitrido, be pagrindo poveikio ir užterštumo. Jeilio tyrėjų komanda teigia, kad patikimai pagaminti tokį mėginį užtruko apie penkerius metus. Tai primena, kad proveržį dažnai lemia ne vien teorija, bet ir gebėjimas sukurti pakankamai švarią medžiagą.

REKLAMA

Mokslininkai panaudojo Q-EELS – pagal judesio kiekį skiriamą elektronų energijos nuostolių spektroskopiją. Ji leidžia vienu metu matuoti energiją ir impulsą, todėl tyrėjai galėjo atskirti tikrą medžiagos savybę nuo defektų ar teršalų. Eksperimentinis žemėlapis sutapo su teorinėmis simuliacijomis, o egzitonų greitis siekė apie 100 tūkst. metrų per sekundę.

Kodėl tai gali būti naudinga technologijoms

Egzitonų judėjimas svarbus saulės elementams, šviesos diodams ir kitoms optoelektroninėms sistemoms. Kuo greičiau energija pasiekia vietą, kur ją galima paversti šviesa ar elektros srove, tuo mažiau jos prarandama dėl šalutinių procesų. Tiesinis ir greitas judėjimas galėtų padėti kurti naujus energijos perdavimo būdus itin plonuose įrenginiuose.

Tyrimas taip pat patikslino vienasluoksnio boro nitrido optinį draustinį tarpą – energijos sritį, kurioje elektronų būsenų nėra. Šis parametras svarbus kvantinių technologijų ir defektų inžinerijos darbams, nes medžiagoje esantys kontroliuojami defektai gali veikti kaip pavieniai šviesos šaltiniai ar kvantinės informacijos elementai.

REKLAMA

Beveik bemasiai egzitonai nereiškia, kad dalelės tiesiogine prasme prarado visą masę. Tai kvazidalelės – kolektyvinis elektronų ir jų paliktų „skylių“ elgesys medžiagoje. Tam tikromis sąlygomis jų energijos ir impulso ryšys tampa panašus į šviesos dalelių, todėl jos gali judėti neįprastai greitai. Dešimtmetį laukta prognozė svarbi kaip pagrindinės fizikos patvirtinimas, tačiau eksperimentas dar nėra paruoštas prietaisas.

Vieno atomo storio medžiagos yra jautrios pagrindui, temperatūrai ir menkiausiems defektams. Rezultato pakartojimas kitoje laboratorijoje parodys, ar efektas stabilus ir valdomas. Inžinerijai reikėtų gebėti egzitonus sukurti, nukreipti bei aptikti ne tik idealiame bandinyje. Taip pat svarbu, kiek laiko būsena išlieka ir ar ją galima sujungti su įprastais elektroniniais ar fotoniniais komponentais.

Ilgainiui tokia fizika gali būti įdomi itin greitam signalų perdavimui, optoelektronikai ar kvantinėms sistemoms, tačiau konkretus pritaikymas dar nėra aiškus. Ankstyvuose tyrimuose dažnai svarbiausia tai, kad atsiranda naujas valdymo principas, o ne iš anksto numatytas produktas. Kitas etapas bus bandymai skirtingomis sąlygomis ir paprastesnis medžiagos paruošimas. Tik tada bus galima vertinti, ar efektas peržengs fundamentinės laboratorijos ribas.

REKLAMA

Eksitonai yra trumpaamžės kvazidalelės, todėl jų judėjimą sunku ir sukurti, ir tiksliai išmatuoti. Jei vieno atomo storio medžiagoje pavyksta valdyti būseną, kuri elgiasi tarsi bemasė, tai gali atverti kelią greitesniam energijos ar informacijos perdavimui labai mažose struktūrose. Tačiau iki prietaiso dar trūksta kelių žingsnių: reikia stabilaus veikimo ne tik specialiomis laboratorijos sąlygomis, gebėjimo pagaminti vienodus mėginius ir patikimo kontakto su įprasta elektronika. Svarbu ir tai, ar efektą galima įjungti bei išjungti, o ne tik stebėti. Todėl artimiausia šio darbo reikšmė yra fundamentinė – jis patvirtina seniai prognozuotą reiškinį ir suteikia platformą naujiems bandymams, bet dar nežada greito vartotojų produkto.

Tyrimo pakartojimas nepriklausomoje laboratorijoje būtų svarbus kitas žingsnis, nes tokie subtilūs efektai ypač jautrūs mėginio kokybei ir matavimo metodui.

Vis dėlto nuo tiesioginio stebėjimo iki komercinio įrenginio dar ilgas kelias. Reikia išmokti vienodai gaminti didelius vienasluoksnius plotus, valdyti defektus ir integruoti medžiagą su elektrodais bei kitais sluoksniais. Šis darbas pirmiausia pateikia patikimą fizikinį pagrindą. Panašiai VU švytinčios 3D keramikos projektas siekia sujungti medžiagos sudėtį su optinėmis funkcijomis, o ličio–sieros baterijų tyrimas rodo, kaip nanometrinės sąsajos gali nulemti viso energijos įrenginio rodiklius.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!
10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.