Nacionalinio vandenynų technologijų instituto mokslininkai neseniai aptiko kadaise klestėjusio ir technologiškai pažangaus miesto liekanas, paskendusias giliai po vandeniu prie vakarinės Indijos pakrantės Arabijos jūroje.
Šis dingęs miestas, hinduistų religiniuose tekstuose vadinamas Dvarka, tebėra paslaptis. Jis pasižymi sudėtingomis architektūrinėmis struktūromis, keliais, drenažo sistemomis ir artefaktais, kurie rodo, kad kadaise jis galėjo būti kompleksinės kultūros ir prekybos centras.
Arabijos jūroje nugramzdinta senovės civilizacija galėjo atsirasti anksčiau nei gerai žinomos senovės kultūros, pavyzdžiui, Indo slėnio civilizacija, kurios ištakos yra dabartiniame Pietų Azijos subkontinente, taip pat Senovės Mesopotamija ir Senovės Egiptas – viena seniausių pasaulio civilizacijų.
Naujasis atradimas kelia naujų klausimų apie žmonių civilizacijos kilmę ir leidžia pažvelgti į visuomenę, kuri dėl kylančio jūros lygio ir klimato kaitos galėjo būti prarasta po vandenynu, o tai mokslininkams ir istorikams primena dingusį Atlantidos miestą.
Atrastas miestas prilygsta legendinei Atlantidai
Šis naujai atrastas povandeninis miestas, pasižymintis sudėtingomis struktūromis ir dizainu, iš karto prilygsta legendinei Atlantidai. Tačiau ar iš tikrųjų galima rasti dingusį Atlantidos miestą?
Apie Atlantidą sužinojome iš graikų filosofo Platono, kuris ją aprašė savo dialoguose „Timajus“ ir „Kritijas“, parašytuose apie 360 m. prieš Kristų.
Pasak Platono, Atlantida buvo galinga ir technologiškai pažangi civilizacija, egzistavusi maždaug 9 000 metų prieš jo laikus. Šiame pasakojime Atlantida buvo didžiulė sala, išsiskyrusi prekyba, karyba, kultūros didybe, augančiais turtais ir įtaka.
Platonas Atlantidą vaizdavo kaip pamokančią istoriją – visuomenę, kuri galiausiai pasidavė savo godumui, moraliniam nuosmukiui ir ambicijoms užkariauti pasaulį.
Jis aprašė, kaip Atlantidą „prarijo jūra per vieną nelaimės dieną ir naktį“, todėl daugelis mokslininkų ją aiškino kaip pasaką, o ne kaip užfiksuotą istorinį įvykį.
Tačiau šis neseniai atrastas miestas su išsamiu kelių tinklu, stūksančiomis šventyklas primenančių pastatų liekanomis, namais su įrengtomis nuotekų sistemomis ir kultūriniais artefaktais liudija apie pažangias technologijas ir meistriškumą. Tai kelia naujų klausimų, pavyzdžiui, ar Atlantida gali būti daugiau nei tik mitas?
Naujasis atradimas leidžia manyti, kad tokios civilizacijos, kaip Platono Atlantida, galėjo egzistuoti daugelį metų prieš žinomą istoriją, tik jas sunaikino stichinės nelaimės arba kylantis jūros lygis, keliantis grėsmę Delosui, Graikijai ir daugeliui kitų pakrančių bei salų miestų.
Stebina įspūdingas atrasto miesto dydis
2000 m. gruodį prie Gudžarato (Indija) krantų, dar vadinamų Khambato įlanka (arba Kambėjaus įlanka), buvo padarytas nepaprastas povandeninis atradimas.
Indijos nacionalinio vandenynų technologijų instituto jūrų mokslininkai atliko įprastus taršos tyrimus, kai sonaro vaizdas netikėtai atskleidė, kaip atrodė, geometrinius raštus jūros dugne.
Šiuose dariniuose buvo žmogaus sukurtos struktūros, primenančios gynybines sienas, dideles stačiakampio formos sekcijas ir tinklelius. Visa tai priminė struktūrizuotos žmonių gyvenvietės liekanas.
Kitais mėnesiais archeologai ir okeanografai išsiuntė povandeninius aparatus, kad ištirtų vietovę, ir buvo nustebinti po vandenynu esančių griuvėsių masto ir sudėtingumo.
Šis atradimas labiausiai stebina dėl didžiulio paties miesto dydžio – daugiau nei 8 kilometrų ilgio ir 5 kilometrų pločio, o jo gylis – 38 metrai žemiau jūros lygio.
Pasitelkę anglies datavimo technologijas, mokslininkai pastebi, kad iš archeologinės vietovės paimti mėginiai datuojami maždaug 7500 m. pr. m. e., o tai rodo, kad statiniams gali būti apie 9 500 metų.
Jei tolesniais tyrimais bus įrodytas tikslumas, tai būtų buvę anksčiau net už Indo slėnio civilizacijos Harapą, esančią dabartiniame Pakistane, ir daugelį kitų žinomų senovės civilizacijų.
Archeologiniai radiniai, tokie kaip keramikos šukės, židiniai ir kiti su žmonių gyvenvietėmis susiję artefaktai, taip pat padidina tikimybę, kad vietovė yra ne tik natūralus darinys.
Šie artefaktai rodo, kad egzistavo veikianti civilizacija, o tai patvirtina Platono aprašytą Atlantidą kaip klestintį ir įtakingą centrą, kuris galėjo išnykti dėl kylančio jūros lygio ar kitos gamtinės veiklos.
Taip patskaitykite
Atsižvelgdami į tai, kad gyvenvietė buvo įsikūrusi pakrantėje, mokslininkai spėja, kad pakrantės gyvenvietė galėjo būti svarbus prekybos centras, jungiantis kitas senovės civilizacijas.
Ką šis atradimas atskleidžia apie mūsų civilizaciją?
Nors yra įrodymų, kad ši senovės civilizacija egzistavo, vis dar atliekami išsamūs tyrimai, siekiant patvirtinti šiuos duomenis. Ši tema tebėra labai kontroversiška, mokslininkų bendruomenėje vyksta nemažai diskusijų dėl įrodymų datavimo.
Jei būtų pritarta teorijai, kad ši civilizacija gali būti dvigubai senesnė už harapos, šumerų ir Egipto civilizacijas, tektų iš esmės pergalvoti tai, kaip mes suvokiame mūsų istoriją. Be to, ši teorija meta iššūkį nusistovėjusioms politinių ir religinių įsitikinimų sistemoms, kurios galėjo prisidėti prie jos slopinimo per daugelį metų.
Atrastas povandeninis miestas keičia mūsų supratimą apie senovės žmonių civilizacijas ir gilina Atlantidos paslaptį. Nors ir pripažinta tikėtina mitologija, mokslininkai šimtmečius ieškojo Platono aprašytos Atlantidos.
Jo Atlantidos, kaip didelės, galingos civilizacijos, išnykusios per vieną katastrofą, vaizdinys šiandien tampa daug labiau pagrįstas nei anksčiau manyta.
Be kultūrinio poveikio, šis atradimas taip pat atskleidžia pakrančių visuomenių pažeidžiamumą. Šiandien meteorologai stebi, kaip klimato kaita veikia stichines nelaimes. Kylantis jūros lygis, tektoniniai poslinkiai ir klimato kaita tūkstantmečius darė ir darys poveikį žmonių civilizacijoms.
Nors „istorija kartojasi“, istorija taip pat suteikė mums vertingų pamokų, kurios suvaidino svarbų vaidmenį žmonijos evoliucijoje.
Šis atradimas yra svarbus priminimas, kad kuo daugiau sužinosime apie savo protėvių kilmę, galbūt tuo nuolankiau suprasime savo vietą šioje planetoje ir kaip galime su ja susigyventi.
