Naujas dirbtinio intelekto modelis parodė beveik tobulą sėkmės rodiklį vėžio diagnostikoje, pralenkdamas dabartines gydytojų galimybes.
Sukurtas naujas dirbtinio intelekto modelis
„New Atlas“ ataskaitoje skelbiama, kad tarptautinė mokslininkų komanda sukūrė naują dirbtinio intelekto modelį „ECgMPL“, kuris analizuodamas mikroskopinius ląstelių ir audinių vaizdus, gali nustatyti gimdos gleivinės vėžio riziką beveik 100 % tikslumu.
Tyrimo bendraautorius dr. Asifas Karimas teigia, kad modelio tikslumas lenkia esamų galimybes.
„Siūlomas „ECgMLP“ modelis pranoksta esamus metodus, pasiekdamas 99,26 % tikslumą, pranokdamas perdavimo mokymosi ir specializuotus modelius, aptartus tyrime, ir tuo pačiu yra skaičiavimo požiūriu efektyvus. Optimizuotas per abliacijos tyrimus, savimonės mechanizmus ir efektyvų mokymąsi, „ECgMLP“ gerai generalizuojasi per kelis histopatologinius duomenų rinkinius, todėl tampa tvirtu ir kliniškai taikomu sprendimu gimdos vėžio diagnostikai.“
Tikslus veikimas tampa konkurenciniu pranašumu
Ankstyva diagnozė yra viena iš svarbiausių sėkmingo gydymo ir pasveikimo galimybę lemiančių faktorių. Dabartiniai žmogaus vadovaujami diagnostikos metodai yra tikslūs maždaug nuo 78,91 % iki 80,93 %.
Tinkamai apmokytas modelis analizuoja mikroskopinius skenavimus. Analizės metu gautų hispatologinių vaizdų kokybė yra pagerinama, todėl gali būti aptiktos ankstyvos vėžio stadijos.
Technologija gali aptikti tikslią lokalizacijos vietą, kuri dažnu atveju plika akimi būtų sunkiai nustatoma.
Anot docento Niusha Shafiabady, ateityje tai galės būti pritaikyta kitų vėžio tipų diagnostikoje, kaip storosios žarnos ar burnos vėžio.
„Ta pati metodika gali būti taikoma greitam ir tiksliam ankstyvų kitų ligų nustatymui ir diagnozavimui, o tai galiausiai lemia geresnius pacientų rezultatus. Mes įvertinome modelį pagal keletą histopatologinių vaizdų duomenų rinkinių. Jis diagnozavo storosios žarnos vėžį 98,57 % tikslumu, krūties vėžį – 98,20 %, o burnos vėžį – 97,34 % tikslumu.“
Ar gydytojai gali konkuruoti su šiuo pasiekimu?
Ataskaitoje tvirtinama, kad tai nėra priemonė skirta pakeisti medicinos specialistus, o greičiau naudoti bendradarbiavimui, siekiant tiksliau, greičiau ir pigiau diagnozuoti šią ligą.
„Pagrindinis DI modelis, sukurtas atliekant šį tyrimą, gali būti naudojamas kaip programinės įrangos sistemos smegenys, kurios bus naudojamos padėti gydytojams priimti sprendimus dėl vėžio diagnozės.“
Mokslininkai atranda vis daugiau vėžio gydymo būdų
Diagnostika yra tik dalis viso vėžio gydymo proceso. Tam, kad pats gydymas būtų veiksmingas, mokslininkai nuolatos ieško efektyvių metodų.
Tyrimų metu mokslininkai nustatė, kad pritaikytos aspirino vartojimo dozės gali reikšmingai sumažinti kai kurių vėžio formų metastazes, o forskolinas stabdyti glioblastomų ląstelių plitimą.
