Medžiagų mokslo ir technologijų tyrimų institutas „Empa“ pasinaudojo biologiškai skaidžiu šaltiniu laikomais grybais tam, kad galėtų sukurti tvarumu pranokstančią alternatyvą bioplastikui. Atradimas prisidės prie dar didesnio tvarumo įgyvendinimo.
Pergalė tvarumo rinkoje
Šveicarijoje įsikūrusio tyrimo instituto „Empa“ mokslininkai pranešime spaudai paskelbė apie tvarumo rinką evoliucionuojantį pasiekimą. Jiems pavyko sukurti medžiagą, kuri yra visiškai biologiškai suyranti, o sėkmė slypi jos „gyvybėje“.
Tam pasiekti tyrėjai naudojo biologinės kilmės medžiagą – skeltaląstį grybo micelį, kuris yra plačiai žinomas valgomas grybas, augantis ant negyvos medienos. Miceliai – į augalų šaknis panašios siūlinės grybo struktūros, kurios yra ne tik biologiškai skaidžios, bet ir atsparios plyšimui. Dėl šių savybių joms reikalingi tik minimalūs apdorojimo procesai neįtraukiant jokių cheminių medžiagų.
Keičia žaidimo taisykles
Iki šiol naudojamos tvariai pagamintos ar biologiškai skaidžios medžiagos dažnai nėra visiškai tvarios – celiuliozė, ligninas ar chitinas yra medžiagos, kurių eksploatacijos metu vis tiek naudojami cheminio apdorojimo procesai.
Nors grybiena dažnai taip pat yra chemiškai valoma, tačiau „Empa“ pritaikė kitokį metodą, kuris leido panaudoti grybieną kaip vieną visumą, o tai išlaiko jos gyvybines savybes. Struktūros lieka nepažeistos, todėl sukurta medžiaga yra prilyginama „gyvam“ bioplastikui, kuris naudojamas pakuotėse, tekstiliniuose gaminiuose ir kt.
Kur bus naudojama?
„Empa“ mokslininkai atliktame tyrime pademonstravo sukurtos medžiagos universalumą. Tyrėjai sukūrė dvi galimas šios „gyvos“ medžiagos taikymo sritis: į plastiką panašią plėvelę ir emulsiją – skysčių mišinį, kuris yra piene, majoneze ar salotų padažuose. Tokie mišiniai laikui bėgant atsiskiria, todėl juos reikia stabilizuoti.
Tuo tarpu mokslininkų sukurta micelio skaidulų medžiaga veikia kaip natūralus stipriklis. Tyrėjai teigia, kad dėl savo biologinės prigimties ir naudojimo maiste, ši medžiaga kaip priedas galėtų būti integruojama kosmetikos gaminių bei maisto pramonėje.
Be to, kito eksperimento metu sukurta plėvelė panaši į plastiką irgi žada naujovių. Ši medžiaga reaguoja į aplinką. Nors tai kai kuriais atvejais yra kliūtis, tačiau gali būti surasti būdai ir tai išnaudoti. Pavyzdžiui, dėl grybelinės medžiagos grįžtamojo ryšio drėgmei, ji galėtų būti pritaikoma elektronikoje – kuriant biologiškai skaidomus jutiklius.
Tokia inovacija atvers mokslininkams naujas galimybes kurti tvarius ir aplinkai draugiškus produktus, kurie ne tik po naudojimo visiškai suirs, bet ir nereikalaus cheminio apdorojimo.
Įvairių tipų grybai kaip tyrimų medžiaga naudojami įvairiuose mokslininkų darbuose. Pavyzdžiui, mokslininkai įrodė, kad mielės ir baltojo puvinio grybai gali būti naudojami kaip baterijų pagrindas ir gaminti elektros energiją.
Viršelio nuotr. iš „Empa“
