„Alexa“ neturėjo „jokio pelno“, per 4 metus „Amazon“ prarado net 25 mlrd. JAV dolerių

„Amazon“ verslo padalinys, kuriame daugiausia dėmesio skiriama „Alexa“ valdomiems prietaisams, 2017-2021 m. prarado 25 mlrd. JAV dolerių, šią savaitę pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ).

„Amazon“ teigia pardavusi daugiau nei 500 000 „Alexa“ įrenginių, tarp kurių buvo „Echo“ garsiakalbiai, „Kindle“ skaityklės, „Fire TV“ televizoriai ir srautinio transliavimo įrenginiai bei „Blink“ ir „Ring“ išmaniosios namų apsaugos kameros.

Tačiau nuo pat debiuto „Alexa“, kaip ir kitiems balso asistentams, sunkiai sekėsi gauti pelno. 2022 m. pabaigoje „Business Insider” pranešė, kad tais metais „Alexa“ turėjo prarasti 10 mlrd. JAV dolerių.

WSJ teigė, kad 25 mlrd. JAV dolerių sumą gavo iš „vidaus dokumentų“ ir kad negalėjo nustatyti prietaisų verslo nuostolių prieš ar po bendro laikotarpio.

„Jokio pelno grafiko“

WSJ ataskaitoje teigiama, kad joje pateikiama įžvalgų, kaip „Devices“ galėjo taip ilgai leisti tiek daug pinigų.

Viena vertus, atrodo, kad verslo padaliniui buvo leista šiek tiek svyruoti dėl finansinės sėkmės, siekiant inovacijų ir galimo ilgalaikio pelno. Kažkas, kurį WSJ įvardijo kaip „buvusį ilgametį „Devices“ vadovą“, teigė, kad, kai „Alexa“ pradėjo veikti, „Amazon“ įrenginių komanda „paleisdama produktus „neturėjo pelno grafiko“.

„Amazon“ yra žinoma, kad pardavė „Echo“ garsiakalbius pigiai arba nuostolingai, tikėdamasi uždirbti pinigų iš „Alexa“ vėliau. 2019 m. tuometinis „Amazon Devices“ vyriausiasis viceprezidentas Dave’as Limpas, kuris pernai paliko kompaniją, sakė: „Mes neturime uždirbti pinigų, kai parduodame jums įrenginį“. WSJ pažymėjo, kad ši strategija buvo taikoma ir kitiems neįvardytiems „Amazon“ įrenginiams.

Vis dėlto žmonės paprastai naudoja „Alexa“ nemokamoms paslaugoms, pavyzdžiui, orams ar laikui tikrinti, o ne dideliems pirkiniams pirkti.

„Nerimavome, kad pasamdėme 10 000 žmonių ir sukūrėme išmanųjį laikmatį“, – WSJ sakė buvęs aukštas pareigas užimantis darbuotojas.

„Amazon“ atstovas spaudai sakė, kad daugiau nei pusė žmonių, turinčių „Echo“, yra su juo apsipirkę, tačiau daugiau konkrečių duomenų nepateikė. Tačiau, pasak „buvusių „Alexa“ apsipirkimo komandos darbuotojų“, su „Alexa“ susietų pajamų iš apsipirkimo gauta suma yra nereikšminga.

Elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime „Amazon“ atstovas spaudai sakė:

„Įrenginių ir paslaugų srityje daugiausia dėmesio skiriame vertei, kurią sukuriame, kai klientai naudojasi mūsų paslaugomis, o ne tik tada, kai perka mūsų įrenginius. Mūsų „Devices & Services“ organizacija sukūrė daug pelningų „Amazon“ verslų ir yra gerai pasirengusi tai daryti ir ateityje.“

„Alexa“ pajamoms dar labiau trukdo saugumo ir kitų paslaugų pardavimo sunkumai ir reklamos pardavimo apribojimai, nes jie erzina „Alexa“ naudotojus.

Atrodo, kad didžiuliai nuostoliai taip pat nelėtino produktų kūrimo. WSJ teigė, kad 2018 m. prietaisų verslas prarado daugiau kaip 5 mlrd. JAV dolerių, tačiau vis tiek išleido pinigų vartotojiškam robotui „Astro“ kurti. Šis robotas dar nepasirodė visuotinai prieinamas, o verslui skirta versija genda praėjus vos 10 mėnesių nuo išleidimo.

Kompanijos „Amazon“ sveikatos stebėjimo įrenginiai „Halo“, kurie taip pat buvo užblokuoti, ir žaidimų transliavimo įrenginiai „Luna“ taipogi buvo kuriami 2019 m., kai aparatinės įrangos padalinys prarado daugiau kaip 6 mlrd. JAV dolerių.

Nuo 2022 m. „Amazon“ atleido mažiausiai 19 000 darbuotojų, o įrenginių padalinys, kaip pranešama, nukentėjo ypač smarkiai.

Neaiški sėkmės metrika

WSJ ataskaitoje taip pat teigiama, kad „Alexa“, kaip ir kiti „Amazon“ pasiūlymai, buvo vertinami pagal netikslią metriką, vadinamą „poveikiu žemyn“. Pranešama, kad 2011 m. ekonomistų sukurtas „tolesnio poveikio“ rodiklis „priskiria produktui ar paslaugai finansinę vertę, pagrįstą tuo, kaip klientai išleidžia pinigus „Amazon“ ekosistemoje po to, kai jį nusiperka“.

Šis rodiklis buvo pagrįstas prietaisams, kurie, pavyzdžiui, turėjo vertingas prenumeratos paslaugas arba buvo susieti su reklamos pardavimais (pvz., „Fire TV“ prietaisai). Tačiau kiti prietaisai, pavyzdžiui, „Echo“, galėjo naudoti šį rodiklį taip, kad jie atrodė pelningesni nei iš tikrųjų.

Pavyzdžiui, įrenginių komandos nariai vyresniajai vadovybei parodydavo aukščiausią tolesnio poveikio įvertį ir naudodavo tolesnio poveikio duomenis, kad pateisintų dideles išlaidas, pavyzdžiui, didelį darbuotojų skaičių. Dėl šios metrikos kartais pajamos taip pat būdavo skaičiuojamos du kartus, kaip teigia „buvę vadovai“.

Vadovaujant „Amazon“ generaliniam direktoriui Andy Jassy, tolesnis poveikis tapo mažiau vertinamas, o produktai, kurių pelningumas, kaip pranešta, buvo ribotas, pavyzdžiui, „Amazon Glow“ ir „Halo“, buvo nutraukti.

„Amazon“ atstovas spaudai sakė, kad kompanija ir toliau naudos ne tik techninės įrangos maržą, bet ir kitus rodiklius, kad įvertintų savo Įrenginių ir paslaugų padalinio sėkmę, ir dirbs naujose verslo srityse.

Kitas bandymas

Dabar „Amazon“ tikisi, kad artėjantis prenumeratos pagrindu sukurto DI „Alexa“ išleidimas pagaliau paskatins pelną. Manoma, kad žmonės norės mokėti nuolatinį mokestį už naudojimąsi „Alexa“, jei ji gebės atlikti pažangesnius veiksmus, pavyzdžiui, vykdyti daugybę komandų, o vartotojui nereikės pakartotinai sakyti „Alexa“, bus labiau sąmojinga ir intuityviau valdys išmaniuosius namus.

Birželio mėn. „Amazon“ svarsto galimybę imti 5-10 JAV dolerių per mėnesį mokestį už generatyvinį dirbtinį intelektą „Alexa“, pranešė „Reuters“. WSJ pranešime teigiama, kad kainos dar nėra galutinai nustatytos.

WSJ atkreipė dėmesį į vieną su pokalbių robotu dirbantį asmenį, kuris abejoja, ar žmonės nori mokėti už dar vieną prenumeratą. Iš tiesų, nuovargis nuo prenumeratos yra reali verslo problema.

Organizacijos „Civic Science“ 2023 m. apklausoje nustatyta, kad 50 proc. žmonių patiria prenumeratos nuovargį, o 57 proc. 2024 m. „The Motley Fool“ apklausoje dalyvavusių respondentų mano, kad prenumeratai išleidžia per daug.

Kadangi vis daugiau įmonių atsisako vienkartinių mokesčių už prenumeratą, o įvairių prenumeratų – nuo vaizdo transliacijų iki muzikos paslaugų, tokių kaip „Spotify“ – kainos apskritai auga, žmonių tolerancija mėnesiniams mokėjimams yra trapi.

Tikimasi, kad generatyvinis dirbtinis intelektas „Alexa“ nebus įtrauktas į jokias jau esamas „Amazon“ prenumeratas, tokias kaip „Prime“, „Prime Video“ ar „Amazon Music“. Manoma, kad jis debiutuos kažkada šiais metais, tačiau jis dar gali būti neparuoštas. Anoniminis asmuo, dirbantis prie šio projekto, teigė, kad „jie turi terminą produktui pristatyti“.

„Amazon“ atstovas spaudai tvirtino, kad naujosios „Alexa“ potencialas yra platesnis nei tai, kas matyti balansuose. Tačiau yra įvairių papildomų priežasčių abejoti generatyviniu dirbtiniu intelektu kaip „Alexa“.

Per pastarąjį dešimtmetį balso asistentams nepavyko įrodyti savo vertės, išskyrus pagalbą atliekant tokias menkavertes užduotis kaip žadintuvo nustatymas. „Amazon“ daug stato už tai, kad sugebės atsikratyti 10 metų senumo reputacijos ir padaryti tai, ko nėra padaręs joks kitas balso asistentas, ir padaryti tai sėkmingai.

„Amazon“ taip pat turi spręsti su privatumo problemų, susijusių su balso asistentų apskritai, integruotų kamerų ir savo reputaciją, kuri apima atvejus, kai kompanija saugo „Alexa“ įrašus amžinai, klausosi garso, gauto iš „Alexa“, ir šnipinėja savo išmaniųjų kamerų naudotojų.

Taip pat neaišku, kiek ilgai „Amazon“ galės palaikyti naująją „Alexa“. Įrenginių padaliniui prarandant milijardus, jis gali neturėti daug laiko susikurti pakankamą sėkmę, kad produktas išsilaikytų. Be to, „Amazon“ prarado dalį klientų pasitikėjimo dėl greitai sugedusių prietaisų, pavyzdžiui, „Halo“ ir verslo roboto „Astro“.

„Amazon“ atstovas teigė, kad kompanija yra įsitikinusi, jog kuria geriausią asmeninį asistentą. Tačiau generatyvinis dirbtinis intelektas yra beviltiškas šūvis. Jis priklauso nuo „Amazon“ gebėjimų konkuruoti su jau įsitvirtinusiais pokalbių robotais ir pakeisti žmonių požiūrį į „Alexa“ ir balso asistentus apskritai, taip pat į „Amazon“. Tai didelis uždavinys, o skubotas produktas su abejotinu vidiniu pasitikėjimu vargu ar padės atlikti šį darbą.