Nuolat besiplečiančiame skaitmeniniame pasaulyje mūsų namai ir telefonai tampa vis išmanesni. Tikimasi, kad iki 2028 m. šios revoliucijos dalimi taps daugiau nei 780 mln. žmonių visame pasaulyje. Tačiau yra vienas kabliukas: atrodo, kad mūsų privatumas yra kaina, kurią mokame už didesnį patogumą.
Naujame tyrime, kurį atliko „Surfshark“, nustatyta, kad vidutiniškai 1 iš 10 išmaniųjų namų programėlių naudoja jūsų duomenis sekimui. Nenuostabu, kad daugiausiai duomenų naudojančių įtaisų sąrašo viršuje atsidūrė didžiųjų technologijų įmonės „Amazon“ ir „Google“.
Kaip aiškina „Surfshark“ privatumo patarėja Goda Sukackaitė, duomenų rinkimas čia nėra vienintelė problema. Namai yra privati erdvė, kurioje vyksta intymūs mūsų gyvenimo aspektai.
„Netinkamai valdant [duomenų rinkimą], gali kilti duomenų vagystės, saugumo pažeidimai ir nesankcionuotas, nekontroliuojamas asmeninės informacijos platinimas trečiosioms šalims“, – sakė G. Sukackaitė. „Vartotojai turi būti informuoti ir jiems turi būti suteiktos priemonės susigrąžinti savo skaitmeninį privatumą.“
Privatumas ar patogumas?
„Surfshark“ išmaniųjų namų privatumo tikrintuve ištirta 290 programų, prijungtų prie daugiau kaip 400 daiktų interneto (IoT) išmaniųjų namų įrenginių. Buvo atrinktos populiariausios paraiškos iš daugiau kaip 64 įrenginių tipų – nuo apsaugos kamerų iki robotų dulkių siurblių.
Tyrėjai išnagrinėjo 32 galimus duomenų taškus 12 kategorijų apie kiekvieną išmaniųjų namų įtaisą, pabrėždami naudotojo unikalumą, sekimą ir susiejimą.
Plačiai naudojamas „Amazon Alexa“ buvo daugiausiai duomenų reikalaujantis prietaisas, surinkęs 28 iš 32 galimų duomenų taškų. „Tai daugiau nei 3 kartus daugiau nei vidutinis išmaniųjų namų prietaisas“, – pažymėjo tyrėjai, pridurdami, kad visi surinkti duomenys, tokie kaip buvimo vieta, kontaktinė informacija ir sveikatos duomenys, yra susieti ir susieti su konkrečiu naudotojo profiliu.
Dar blogiau, kad „Amazon“ gali naudoti kitus duomenis, kad atsekti keturis nesurinktus duomenų taškus. Pavyzdžiui, „Alexa“ nefiksuoja naršymo istorijos, bet fiksuoja paieškos istoriją. Panašiai, nors fizinio pasirengimo duomenys išlieka privatūs, to paties negalima pasakyti apie su jais susijusius sveikatos duomenis.
„Google“ yra artimiausia „Amazon“ konkurentė, renkanti 22 iš 32 galimų duomenų detalių ir susiejanti visus surinktus duomenis su jumis. „Surfshark“ nurodo adresą, tikslią buvimo vietą, nuotraukas, vaizdo įrašus, garso duomenis, naršymo ir paieškos istoriją kaip svarbiausius surinktus duomenų taškus.
„Platus tokių duomenų rinkimas gali kelti susirūpinimą, nes jie gali pažeisti naudotojo privatumą ir gali būti panaudoti tikslinei reklamai, stebėjimui ar net kenkėjiškiems tikslams, jei patektų į netinkamas rankas“, – aiškina paslaugų teikėjas.
Trečioje vietoje pagal duomenų kiekį atsidūrė „Keurig“ kavos aparato programėlė, kurioje užfiksuota 19 iš 32 analizuotų duomenų taškų. Tai vis tiek daugiau nei dvigubai viršija populiarių išmaniųjų namų įrankių vidurkį. Vėlgi, „Keurig“ visus surinktus duomenis susiejo su jumis.
Lauko apsaugos kameros taip pat yra tarp prietaisų, kurie renka daugiausiai jūsų duomenų – 12 duomenų taškų, septynis iš jų susiejant tiesiai su jūsų tapatybe. Ypač aktyviai duomenis renka „Deep Sentinel“ ir „Lorex“ programėlės.
Kitas nerimą keliantis faktas – 12 iš 290 analizuotų programų bent metus neatnaujino savo duomenų rinkimo praktikos. Tarp jų – „MekaMon“ ir „Cozmo“, kurios tvarko neskelbtiną informaciją, pavyzdžiui, tikslią buvimo vietą, nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus. Pasak „Surfshark“, visa tai kelia susirūpinimą dėl skaidrumo ir privatumo įstatymų laikymosi.
Programos gali naudoti surinktus duomenis, kad galėtų jus sekti internete ir rodyti tikslines reklamas. Jos taip pat gali dalytis jūsų asmenine informacija su trečiųjų šalių paslaugomis ir duomenų tarpininkais.
„Tokiais atvejais už tas daiktų interneto (IoT) programėles faktiškai mokate du kartus: iš pradžių už įrenginį, o vėliau – už savo duomenis, kurie gali būti monetizuoti“, – nurodė „Surfshark“.
Kaip išlikti saugiems
Nors galbūt nenorite atsisakyti savo išmaniųjų namų ir visų juose esančių įtaisų, vis dėlto galite prisijungti prie technologijų revoliucijos visiškai neatsisakydami savo privatumo.
Komentuodama tai, A. Sukackaitė sakė:
„Žmonės turėtų aktyviai ieškoti privatumo nustatymų ir jais naudotis, kvestionuoti ir valdyti programėlių leidimus bei būti informuoti apie išmaniųjų namų įrenginių, kuriuos jie pasirenka integruoti į savo gyvenimą, duomenų saugumo politiką.“
Pradėkite nuo to, kad, jei įmanoma, venkite liūdnai pagarsėjusių duomenų reikalaujančių prietaisų, tokių kaip „Amazon“ ar „Google“ įtaisai. Paklauskite savęs: ar man to tikrai reikia? Jei taip, ar vietoj to galiu naudoti privatesnę alternatyvą?
Kitas svarbus žingsnis – peržiūrėti programų privatumo nustatymus. Paprastai turėtumėte suteikti tik tuos leidimus, kurie būtini programėlei, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas. Įsitikinkite, kad išjungėte prieigą prie mikrofonų ir kamerų, nebent tai būtų griežtai būtina.
Kad užtikrintumėte maksimalų saugumą, taip pat turėtumėte reguliariai atnaujinti programėles, kai tik pasirodo nauja jų versija. Kūrėjai atnaujinimus naudoja klaidoms ir pažeidžiamoms vietoms, kuriomis priešingu atveju įsilaužėliai galėtų pasinaudoti, ištaisyti. Taip pat rekomenduojama apsaugoti „Wi-Fi“ tinklą stipriu slaptažodžiu ir įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą, kad apsaugotumėte savo paskyras.
VPN, sutrumpintai vadinamas virtualiuoju privačiuoju tinklu, taip pat praverčia norint apsaugoti išmaniuosius namus nuo kibernetinių atakų, nes jis šifruoja interneto ryšį, kad būtų išvengta nepageidaujamos prieigos.
Tačiau verta paminėti, kad norėdami apsaugoti savo išmaniųjų namų įrenginius, turite įdiegti VPN programinę įrangą į maršrutizatorių arba įsigyti vieną iš geriausių integruotų VPN maršrutizatorių.
Jei norite labiau kontroliuoti savo jau turimą informaciją, „Surfshark“ taip pat rekomenduoja naudotis tokiomis paslaugomis kaip „Incogni“, kurios padės jums ištrinti duomenis iš duomenų tarpininkų ir susigrąžinti privatumą.
