Mokslininkai ant akmeninio stulpo Turkijoje aptiko galbūt seniausią pasaulyje Saulės kalendorių. Manoma, kad šis senovinis kalendorius, sukurtas prieš 12 000 metų, žymi pražūtingą kometos smūgį, turėjusį didelę įtaką ankstyvajai žmonių civilizacijai.
Ką mano mokslininkai?
Rėžiniai buvo rasti Göbekli Tepe – senovinėje vietovėje Turkijos pietuose, garsėjančioje įspūdingomis šventyklų tipo struktūromis, kurias puošia sudėtingi simboliai.
Mokslininkai mano, kad šiuose ženkluose užfiksuotas astronominis įvykis, sukėlęs reikšmingus pokyčius žmonių visuomenėje.
Žurnale „Time and Mind“ paskelbtame tyrime nurodoma, kad senovės žmonės Göbekli Tepe galėjo stebėti saulę, mėnulį ir žvaigždes.
Jie sukūrė Saulės kalendorių, kad galėtų stebėti laiką ir metų laikų kaitą.
Analizuodami ant stulpų esančius V formos simbolius, mokslininkai nustatė, kad kiekviena V raidė gali reikšti vieną dieną.
Ši interpretacija leido nustatyti 365 dienų Saulės kalendorių, sudarytą iš 12 Mėnulio mėnesių ir 11 papildomų dienų.
Manoma, kad vienas ypatingas V formos simbolis ant paukštį primenančios figūros kaklo simbolizuoja vasaros saulėgrįžos žvaigždyną. Netoliese esančios statulos, galbūt vaizduojančios dievus, taip pat turi panašius V formos ženklus ant kaklo.
Atrodo, kad raižiniuose vaizduojamos ir mėnulio fazės, ir saulės ciklai, todėl tai yra ankstyviausias žinomas mėnulio ir saulės kalendorius, tūkstančiais metų ankstesnis už kitus.
Mokslininkai mano, kad šie raižiniai buvo sukurti siekiant pažymėti datą, kai maždaug prieš 13 000 metų, arba 10 850 m. pr. m. e., į Žemę atsitrenkė kometos nuolaužų spiečius.
Manoma, kad šis kometos smūgis sukėlė daugiau nei 1200 metų trukusį mini ledynmetį ir išnaikino daugelį stambių gyvūnų rūšių. Šio įvykio padariniai greičiausiai lėmė žmonių gyvenimo būdo ir žemdirbystės pokyčius, kurie siejami su civilizacijos iškilimu Vakarų Azijos derlingajame pusmėnulyje.
Kitas Göbekli Tepe esantis stulpas vaizduoja Tauridų meteorų srautą, kuris, kaip manoma, yra kometų fragmentų šaltinis. Šis srautas truko 27 dienas ir skriejo iš Vandenio ir Žuvų krypčių.
Iš raižinių taip pat galima spręsti, kad senovės žmonės suprato precesijos – lėto Žemės ašies svyravimo, darančio įtaką žvaigždynų judėjimui danguje – sąvoką gerokai anksčiau, nei 150 m. pr. m. e. ją užfiksavo graikų astronomas Hiparchas.
Naujos religijos ir kulto atsiradimas
Šių raižinių svarba Göbekli Tepe gyventojams leidžia manyti, kad dėl kometos smūgio galėjo atsirasti nauja religija ar kultas, turėjęs įtakos ankstyvosios civilizacijos raidai. Šis radinys taip pat patvirtina teoriją, kad Žemės orbita susikerta su kometų fragmentais, todėl padažnėja kometų smūgiai, kuriuos mes patiriame kaip meteorų lietų.
Tyrimui vadovavęs Edinburgo universiteto daktaras Martinas Svitmanas sakė:
„Göbekli Tepe gyventojai buvo akyli dangaus stebėtojai, greičiausiai dėl kometos smūgio, kuris nuniokojo jų pasaulį. Šis įvykis galėjo paskatinti civilizacijos vystymąsi, nes įkvėpė naujus religinius tikėjimus ir žemdirbystės pažangą, kad būtų galima išgyventi šaltame klimate. Jų raižiniai gali būti pirmieji rašto, sukurto po tūkstantmečių, žingsniai.“
