Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos kariuomenė planavo iš Plesecko kosmodromo bandomajam skrydžiui paleisti tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM) „Sarmat“. Savaitgalį iš komercinių palydovų užfiksuoti vaizdai rodo, kad raketa sprogo prieš paleidimą arba paleidimo metu.
Tai ne pirmas nesėkmingas raketos paleidimas
Tai mažiausiai antras kartas, kai per mažiau nei dvejus metus nesuveikė raketa RS-28 „Sarmat“. Tai sudavė smūgį šalies branduolinėms pajėgoms praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija išsakė užslėptą grasinimą panaudoti šią raketą prieš Europą, jei Vakarų sąjungininkės pritars, kad Ukraina panaudotų tolimojo nuotolio ginklus prieš Rusiją.
Komercinių palydovų „Maxar“ ir „Planet“ surinktose nuotraukose matyti raketos „Sarmat“ bunkerio Plesecke, karinėje bazėje maždaug už 800 km į šiaurę nuo Maskvos, vaizdai prieš ir po to.
Iš vieno „Maxar“ vaizdus fiksuojančių palydovų padarytas vaizdas atskleidė didelę žalą paleidimo vietoje, o požeminio bunkerio angos centre matomas didelis krateris.
Pasak Karo studijų instituto Rusijos ir geopolitinės žvalgybos analitiko Džordžo Barroso, kraterio plotis yra maždaug 62 m.
„Matoma didelė žala paleidimo aikštelėje ir aplink ją, o tai rodo, kad raketa sprogo netrukus po užsidegimo ar paleidimo. Be to, į rytus nuo paleidimo komplekso esančiame miške tebedega nedideli gaisrai, o netoli sunaikinto bunkerio matyti keturi ugniagesių automobiliai“, – teigė Barrosas.
„Sarmat“ – didžiausia Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa
Raketa „Sarmat“ yra didžiausia Rusijos tarpžemyninė balistinė raketa, kurios aukštis siekia 35 metrus. Ji gali nešti branduolines kovines galvutes į taikinius, esančius už daugiau kaip 18 000 kilometrų, todėl yra tolimiausio nuotolio raketa pasaulyje.
Trijų pakopų raketa degina hipergolinį hidraziną ir azoto tetroksido raketinį kurą, ją pagamino Makejevo konstruktorių biuras. Raketa „Sarmat“, kartais vadinama „Satan II“, pakeičia Šaltojo karo metais sukurtą Rusijos tolimojo nuotolio raketą R-36M.
„Rusijos žiniasklaidos duomenimis, į „Sarmat“, kaip pranešama, galima pakrauti iki 10 didelių kovinių galvučių, 16 mažesnių kovinių galvučių, kovinių galvučių ir priešraketinių priemonių derinį arba hipergarsinį greitintuvą.“ – savo interneto svetainėje rašo Strateginių ir tarptautinių studijų centras.
Rusijai nepavyko nuslėpti incidento
Vakarų analitikai vis dar tiksliai nežino, kada įvyko sprogimas. Praėjusią savaitę Rusija perspėjo pilotus nesiartinti prie oro erdvės, esančios planuojamo raketos paleidimo iš Plesecko kosmodromo skrydžio trajektorijoje.
Panašius pranešimus Rusija paskelbė ir prieš ankstesnius raketų „Sarmat“ bandymus, įspėdama stebėtojus, kad netrukus bus paleista dar viena raketa „Sarmat“. Įspėjimai buvo atšaukti ketvirtadienį, likus dviem dienoms iki palydovinių nuotraukų, iš kurių matyti, kad paleidimo aikštelėje buvo sunaikinti objektai.
„Gali būti, kad bandymas paleisti raketą buvo atliktas rugsėjo 19 d., o gaisrai tęsėsi ilgiau nei 24 valandas. Kita galimybė yra ta, kad bandymas buvo nutrauktas 19 d., o incidentas įvyko vėliau ištuštinant raketą. Destrukcijos pobūdis rodo, kad raketa sprogo bunkeryje“. – teigė Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto Ženevoje vyresnysis tyrėjas Pavelas Podvigas.
Rusija nepripažino gedimo. Podvigas pasidalijo nuoroda į 1986 m. įvykusio raketos R-36 gedimo vaizdo įrašą, kuriame raketa po išmetimo nukrito atgal į bunkerį.
„Sunaikinimas atrodo panašus“, – rašė jis.
Gėdinga Rusijos kariuomenės nesėkmė
Naujausias sprogimas – gėdinga Rusijos kariuomenės nesėkmė. Po pirmojo „Sarmat“ bandomojo skrydžio 2022 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas skelbė, kad ši raketa yra „tikrai unikalus ginklas“, kuris „suteiks peno apmąstymams tiems, kurie, apimti įnirtingos agresyvios retorikos, bando kelti grėsmę mūsų šaliai“.
Tuometinis Rusijos kosmoso agentūros vadovas Dmitrijus Rogozinas po pirmojo bandomojo skrydžio 2022 m. raketą „Sarmat“ pavadino „superginklu“.
Likus kelioms valandoms iki tikėtino raketos sprogimo laiko praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas užsiminė, kad branduolinį užtaisą turinti raketa „Sarmat“ per tris minutes galėtų pasiekti Europos Parlamento būstinę Strasbūre (Prancūzija).
Šis artimo V. Putino sąjungininko Viačeslavo Volodino pareiškimas buvo atsakas į balsavimą Europos Parlamente, kuriame ES valstybės narės buvo paragintos panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti Vakarų ginklus prieš taikinius Rusijos gilumoje.
