Naujausi duomenys rodo, kad Kinija tvirtai užima pasaulinės robotikos lyderės poziciją: šalis ne tik pagamina daugiausiai gamyklinių robotų, bet ir diegia juos sparčiau nei bet kuri kita valstybė. Toliau rikiuojasi Japonija, JAV, Pietų Korėja ir Didžioji Britanija, tačiau Kinija vis tiek pagamina ir įdiegia daugiau robotų nei šios šalys kartu sudėjus. Tokie tempai dar labiau stiprina Kinijos dominuojantį vaidmenį pasaulinėje gamyboje ir parodo, kaip technologijos keičia pramonės taisykles.
Robotų svarba Kinijos pramonėje
Tarptautinės robotikos federacijos 2025-ųjų ataskaita rodo, kad praėjusiais metais Kinijos gamyklose dirbo daugiau nei 2 milijonai robotų, o naujai įdiegta beveik 300 000 – daugiau nei likusiame pasaulyje kartu sudėjus. Palyginimui, JAV per tą patį laikotarpį įdiegė tik 34 000 robotų.
Kinija ne tik sparčiai diegia robotus, bet ir tobulina jų gamybą. Valstybė aktyviai remia robotikos, dirbtinio intelekto (DI) ir puslaidininkių sektorius investicijomis bei politika, siekdama tapti šių technologijų lydere.
Robotai Kinijos gamyklose atlieka įvairius darbus – nuo automobilių suvirinimo iki prekių pakrovimo, – mažindami darbuotojų skaičių ir keisdami darbo pobūdį. Nuo 2017 metų kasmet įdiegiama daugiau nei 150 000 naujų robotų, o jų skaičius toliau sparčiai auga.
Tuo tarpu pagrindinėse robotų naudotojų šalyse – Japonijoje, JAV, Pietų Korėjoje ir Vokietijoje – robotų diegimas mažėja. Pavyzdžiui, Japonijoje pernai įdiegta 44 000 robotų.
Be to, federacijos duomenys rodo, kad Kinijos dalis pasaulinėje robotų gamyboje pernai išaugo nuo 25 proc. iki 33 proc. Tuo tarpu Japonijos sumažėjo nuo 38 proc. iki 29 proc.
Iki 2023 metų Kinija daugiausia naudojo importuotus robotus, tačiau 2024 metais jau beveik 60 proc. jų buvo pagaminta šalyje. Šiuo metu Kinijos gamyklose dirba penkis kartus daugiau robotų nei JAV.
Kinijos robotikos sėkmę nulėmė aktyvi valstybės politika. Dar 2015 m. Pekinas paskelbė robotikos stiprinimą prioritetu, įgyvendindamas kampaniją „Made in China 2025“, siekdamas sumažinti pažangių gaminių importą. Šiai sričiai buvo skiriamos neribotos paskolos, parama užsienio įmonių pirkimui ir tiesioginės investicijos. 2021 m. patvirtinta nacionalinė robotų diegimo strategija dar labiau pagreitino šį procesą.
Tarptautinės robotikos federacijos generalinė sekretorė Susanne Bieller pažymi, kad aiški strategija buvo raktas į šios sėkmės pasiekimą.
Humanoidinių robotų revoliucija ir Kinijos DI pranašumas
Svarbu pažymėti, kad Tarptautinės robotikos federacijos duomenys neapima humanoidinių robotų – dvikojų mašinų, kurios vis dar daugiausia eksperimentų stadijoje.
Tačiau Kinijos valstybės parama paskatino humanoidinių robotų startuolių sprogimą ir išauginę verslą, gaminantį svarbius komponentus, pavyzdžiui, motorinius sąnarius.
Vienas tokių startuolių – „Unitree Robotics“– planuoja iki metų pabaigos išeiti į biržą. Jie siūlys robotus už maždaug 6000 JAV dolerių – gerokai pigiau nei JAV konkurentai.
Vis dėlto Kinija vis dar atsilieka svarbių dalių, kaip jutiklių ir puslaidininkių, gamyboje, todėl aukščiausios klasės humanoidiniai robotai dažniausiai kuriami iš tarptautinių komponentų.
Tuo tarpu gamyklinių robotų srityje Kinija turi stiprius pranašumus. Šalyje gausu kvalifikuotų specialistų ir pažangių DI technologijų, leidžiančių efektyviai stebėti ir optimizuoti gamybą.
Ekspertai pažymi, kad Kinija DI naudoja gerokai pažangesniu lygiu, nei dauguma pasaulio šalių.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prisijunk prie mūsų „Facebook“ bendruomenės
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
- Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
- Dalyvaukite diskusijose
- Naujienas gaukite pirmieji
