Naujajame tyrime nustatyta, kad dauguma socialinių tinklų naudotojų dalijasi nuorodomis, prieš tai jų nepaspaudę, pasikliaudami tik antraštėmis ir trumpomis santraukomis.
Atlikus analizę, kurios metu buvo išnagrinėta daugiau kaip 35 mln. viešų „Facebook“ įrašų, nustatyta, kad apie 75 % bendrinimų įvyko vartotojams neperskaičius viso turinio.
Pažymėtina, kad politiniu turiniu – ypač abiejų ideologinio spektro kraštutinių krypčių turiniu – buvo dalijamasi dažniau, jo nepaspaudus, nei neutraliu turiniu.
Kaip žmonės dalijasi turiniu internete?
Tyrėjai siekė išsiaiškinti, kaip ir kodėl žmonės dalijasi turiniu socialinėje žiniasklaidoje jo iš anksto neperskaitę.
Socialinių tinklų platformose klesti dalijimasis – tai elgesys, kuris skatina įsitraukimą ir leidžia turiniui tapti virusiniu.
Tačiau dėl dalijimosi paprastumo ir greičio naudotojai dažnai elgiasi impulsyviai, skleisdami nuorodas pagal paviršutiniškus požymius, pavyzdžiui, antraštes ar „patinka“ paspaudimų skaičių. Toks elgesys gali netyčia prisidėti prie dezinformacijos skleidimo, ypač politinėje srityje.
Ankstesniuose tyrimuose teigta, kad žmonės dažnai susidaro nuomonę iš trumpų fragmentų, taip sukurdami žinių iliuziją, nors iš tikrųjų nesupranta turinio.
„Mūsų tyrimų įkvėpimo šaltinis – dalijimosi reiškinio supratimas, kuris, mano nuomone, yra vienintelis įtakingiausias veiksmas socialinėje žiniasklaidoje. Dalijimasis ne tik lemia daugialypį informacijos plitimo per asmenų tinklus poveikį, bet ir pastaraisiais metais paskatino internetinės dezinformacijos epidemiją.
Nuo pat 1995 m., kai rašiau disertaciją, domėjausi kitais interneto vartotojais, veikiančiais kaip faktiniai komunikacijos šaltiniai. Dėl socialinės žiniasklaidos dalijimosi funkcijų labai padidėjo paprastų žmonių galimybės būti naujienų ir viešųjų reikalų informacijos šaltiniais.
Dauguma žmonių nesuvokia, kad jų draugai ir šeimos nariai socialinėje žiniasklaidoje neturi žurnalistinio išsilavinimo, kuris leistų patikrinti faktus ir dvigubai juos patikrinti prieš skleidžiant. Esame linkę pasitikėti viskuo, kuo jie dalijasi“, – sakė tyrimo autorius korespondentas S. Shyam Sundar, Evan Pugh universiteto profesorius.
Sundaras pridūrė, kad jo laboratorijos grupė jau seniai domėjosi, kaip giliai interneto naudotojai apdoroja informaciją, kiek jie apgalvoja tai, ką skaito ir persiunčia socialinėje žiniasklaidoje ir mobiliuosiuose telefonuose.
Jo teigimu, tuomet, kai atsirado galimybė ištirti dalijimąsi dideliu mastu su „Meta“ paskelbtu duomenų rinkiniu „URL Shares“, kuris yra didžiausias kada nors surinktas socialinių mokslų duomenų rinkinys, jie buvo suinteresuoti ištirti patį dalijimosi nepaspaudus reiškinio, kuris yra „informacijos apdorojimo paviršutiniškumo rodiklis“, mastą.
Tyrėjai išanalizavo didžiulį kiekį duomenų
Norėdama ištirti šį reiškinį, komanda išanalizavo didžiulį duomenų rinkinį, kurį „Facebook“ pateikė bendradarbiaudama su „Social Science One“.
Duomenų rinkinį sudarė milijardai sąveikų su daugiau kaip 35 milijonais URL adresų, kuriais 2017-2020 m. buvo dalijamasi „Facebook“ tinkle.
Komanda daugiausia dėmesio skyrė 4 617 populiariausių domenų (tokių kaip „CNN“, „Fox News“ ir „The New York Times“) ir 35 milijonams URL adresų, kuriais per šį ketverių metų laikotarpį buvo dalijamasi „Facebook“ tinkle.
Tyrėjai išnagrinėjo dvi pagrindines sritis: dalijimosi be paspaudimų dažnumą ir dalijimosi politiniu turiniu modelius.
Duomenys buvo suskirstyti į politinį ir nepolitinį turinį naudojant mašininio mokymosi klasifikatorių, apmokytą nustatyti politiškai svarbius raktinius žodžius.
Politinį turinį sudarė URL adresai, susiję su rinkimais, kandidatais ir kitomis partinėmis temomis, o nepolitinį turinį sudarė nuo pramogų iki bendrųjų naujienų.
Komanda analizavo naudotojų dalijimosi elgseną, atsižvelgiant į skirtingas politines pažiūras – liberalias, neutralias ir konservatyvias – ir nagrinėjo, ar naudotojų ideologinis suderinamumas su turiniu turėjo įtakos jų tikimybei dalytis turiniu jo nepaspaudus.
Jie taip pat specialiai nagrinėjo faktų patikrintus URL adresus, kad nustatytų dezinformacijos plitimo dėsningumus.
Didelį susirūpinimą sukėlė dezinformacijos plitimas
Iš visų 35 milijonų analizuotų URL maždaug 75 % dalijimųsi įvyko naudotojams nepaspaudus nuorodos, kad būtų peržiūrėtas visas jos turinys. Ši tendencija buvo dar stipresnė politinio turinio atveju, ypač ideologinių kraštutinumų atveju.
Ypač didelį susirūpinimą kėlė dezinformacijos plitimas. Faktų patikrintus URL adresus, identifikuotus kaip melagingus, buvo dažniau dalijamasi nepaspaudus nei teisingą turinį.
„Pagrindinė išvada yra ta, kad dauguma bendrinamų nuorodų, su kuriomis susiduriame „Facebook“ tinkle, yra bendrinamos jų neskaitant asmeniui, kuris jomis dalijasi.
Tai rodo, kad socialinės žiniasklaidos naudotojai, nuspręsdami paskelbti naujienų nuorodą savo tinkluose, žvilgteli tik į antraštę ir užrašą. Tokia sklaida gali turėti daugialypį poveikį ir lemti greitą informacijos sklaidą milijonams žmonių internete“, – paaiškino Sundaras.
Jis taip pat pridūrė, kad toks vartotojų elgesys gali lemti „dezinformacijos gyvybingumą, netikrų naujienų ir sąmokslo teorijų sklaidą“.
Tyrėjai pastebėjo dar vieną aiškų dėsningumą: kuo politiškai ekstremalesnis turinys, tuo didesnė tikimybė, kad juo bus dalijamasi jo nepaspaudus. Ši tendencija buvo būdinga viso politinio spektro naudotojams.
Taip patskaitykite
Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, ar turinys buvo griežtai liberalus, ar konservatyvus, jis pritraukdavo daugiau paviršutiniškų dalijimųsi, palyginti su neutraliu turiniu.
Vartotojai dažniau dalijosi turiniu, kuris atitiko jų politinius įsitikinimus. Pavyzdžiui, liberalai dažniau dalijosi kairiųjų pažiūrų turiniu, jo nepaspausdami, o konservatoriai dažniau dalijosi dešiniųjų pažiūrų turiniu.
Tai rodo, kad naudotojai pasikliauja antraštėmis, kurios patvirtina jų esamas išankstines nuostatas, galimai apeidami poreikį įsitraukti į visą turinį.
„Kuo politiškai ekstremalesnis turinys, tuo dažniau juo dalijamasi, prieš tai jo nepaspaudus. Tai pasakytina ir apie kraštutinius kairiuosius, ir apie kraštutinius dešiniuosius.
Kaip žinome, kraštutinėse politinio spektro dalyse paprastai būna daug stiprių nuomonių ir šališkų komentarų. Todėl kraštutinių politinių pažiūrų naujienų domenuose atsiranda daugiau galimybių netikroms naujienoms ir sąmokslo teorijoms, prisidengus teisėtomis naujienomis“, – teigė tyrimo autorius.
Sundaras taip pat pažymėjo, kad jų naudotame duomenų rinkinyje buvo 2969 URL adresai, kuriuos trečioji šalis patikrino ir nustatė, kad jie yra melagingi.
Didžioji dauguma šių nuorodų buvo iš konservatyvių naujienų domenų, todėl, jo manymu, nenuostabu, kad jie nustatė, jog konservatoriai penkis kartus dažniau nei liberalai dalijosi šiomis nuorodomis, dažniausiai jų nepaspaudę ir prieš tai neperskaitę melagingų istorijų.
„Tai rodo, kad jei politiškai šališki naudotojai pamato antraštę, kuri atrodo atitinkanti jų politinę ideologiją, jie lengvai dalijasi šia istorija, nesivargindami tikrinti, ar ji iš tikrųjų teisinga“ – sakė Sundaras.
Tyrimas išryškino nerimą keliančią tendenciją
Tyrime išryškėja nerimą kelianti tendencija, kaip socialinių tinklų naudotojai sąveikauja su turiniu. Tačiau jis turi trūkumų.
Analizė rėmėsi apibendrintais duomenimis, t. y. tyrėjai negalėjo tiesiogiai stebėti atskirų naudotojų elgesio. Kai kurie pasidalijimai be paspaudimų vis tiek gali atspindėti sąmoningus veiksmus, pavyzdžiui, pakartotinį dalijimąsi žinomu turiniu jo neperžiūrint.
Be to, tyrime daugiausia dėmesio skirta tik „Facebook“, todėl neaišku, ar panašūs dėsningumai egzistuoja ir kitose platformose, pavyzdžiui, „X“ ar „Instagram“.
Ateityje atliekant tyrimus būtų galima plačiau ištirti šį elgesį ir nustatyti, kokią įtaką dalijimosi įpročiams daro skirtingi išmanieji įrenginiai, pavyzdžiui, mobilieji telefonai ir kompiuteriai.
Tyrėjai teigia, kad šios išvados turi didelę reikšmę tiek socialinių tinklų platformoms, tiek naudotojams.
Socialinių tinklų sąsajos galėtų būti pertvarkytos taip, kad skatintų sąmoningesnį dalijimąsi. Pavyzdžiui, platformos galėtų įdiegti raginimus, primenančius naudotojams perskaityti straipsnį prieš juo dalijantis, arba pateikti rodiklius, rodančius, ar nuoroda buvo spustelėta.
Tokios intervencijos galėtų sumažinti dezinformacijos plitimą ir paskatinti labiau apgalvotą dalyvavimą naujienų turinyje.
Galiausiai tyrimo autorius pridūrė, kad tuo atveju, jei platformos įdiegtų įspėjimą, kad turinys gali būti melagingas, ir priverstų naudotojus pripažinti, kad tai kelia pavojų, tai „galėtų padėti žmonėms pagalvoti prieš dalijantis“.
