Įspūdingiausias, bet tuo pačiu ir pavojingiausias viso pasaulio gamtos objektas – Jeloustouno superugnikalnis rodo naujus aktyvumo ženklus. Jo reikšmė visai žmonijai yra neįtikėtinai svarbi, o šio milžiniško ugnikalnio išsiveržimas galėtų sukelti net ir naujo ledynmečio erą.
Į visus pokyčius žiūrima atsakingai
Jeloustouno nacionalinis parkas yra pirmasis ir seniausias nacionalinis parkas ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje, kurio teritorija siekia net 8 987 kvadratinius kilometrus. Visgi ne skaičiuose slypi tikroji vertė. Po nacionaliniu parku tūno „karštasis taškas“ – superugnikalnis, kuriame nuolatos vykstantys hidroterminiai procesai verčia mokslininkus sunerimti ir kiekvieną naują pokytį atidžiai įvertinti.
„Science Alert“ skelbia, kad ugnikalnio teritorijoje, „Roadside Springs“ regione, atsivėrė dar vienas plyšys po to, kai mokslininkas dar 2024 m. vasaros pabaigoje pastebėjo į orą išspjautą garų debesį. Atidžiau ištyrus paaiškėjo, kad tai 77 laipsnių Celsijaus temperatūrą siekiantis plyšys, kurio pilkšvas silicio molio sluoksnis patvirtina, kad tai naujai atsivėrusi anga.
Tokio pobūdžio aktyvumas pirmą kartą buvo stebėtas 2003 m., kai kitoje to paties lavos srauto pusėje, „Nimfos ežero“ regione buvo rastas hidroterminis aktyvumas.
Ką šis grėsmingas pasaulio geologinis stebuklas slepia?
Per visą istoriją ir 2,1 mln. metų Jeloustouno kalderą, siekiančią daugiau nei 72 km. skersmenį, formavo trys milžiniški superugnikalnio išsiveržimai, o paskutinysis buvo prieš 640 tūkst. metų.
Šiame regione nuolatos vyksta įvairūs procesai susiję ne tik su vulkanizmu, jame gausu geizerių, karštųjų versmių, bet tai yra ir mokslinių tyrimų lopšys visai pasaulinei ekosistemai.
Aplink toksiškas karštąsias versmes stebimi gyviai mokslininkams padeda stebėti prisitaikymą prie ekstremalių sąlygų. Šiame regione nuolatos vyksta žemės drebėjimai, atsitiktiniai sprogimai, o dėl tokių pastovių reiškinių mokslininkai yra įsitikinę, kad po Jeloustouno nacionaliniu parku slepiasi ir juda milžiniškas magmos rezervuaras.
JAV geologijos tarnyba nuo rugsėjo iki lapkričio užfiksavo devynis žemės drebėjimus „Mount Adams“ ugnikalnio teritorijoje. Po tokių skaičių socialinėje erdvėje kilo panika dėl galimo ugnikalnio išsiveržimo.
Visgi Jeloustouno vulkanologas Mike Poland teigia, kad tokie žemės drebėjimų skaičiai yra visai nepavojingi, lyginant su mąstais prie Jeloustouno.
„Devyni žemės drebėjimai Jeloustoune gali įvykti vos per penkias minutes, o po „Mount Adams“ nuo lapkričio jų visai nefiksuota. Visos internete sklandančios kalbos apie „Mount Adams“ išsiveržimą yra visiškas absurdas.“
Kas atsitiktų jei dabar Jeloustouno superugnikalnis išsiveržtų?
Jelostounui turint didžiausią aktyvią vulkaninę sistemą pasaulyje, jos išsiveržimas pakeistų ne tik parko teritorijoje gyvenančių žmonių gyvenimus, bet ir viso pasaulio klimato kaitą.
Milžinišką teritoriją apimančio superugnikalnio išsiveržimas ir lavos srautas galėtų akimirksniu pasmerkti žūčiai beveik 1 mln. gyventojų, o 3 metrų aukščio pelenų sluoksnis apgaubtų apie 1 609 km. parko teritorijos.
Dar vienas pavojingas reiškinys, anot ekspertų, galėtų būti vadinamoji „branduolinė žiema“. Jos metu didžiulis iš Jeloustouno besiveržiančios sieros dujų debesis susimaišęs su planetos vandens garais neleistų saulėms spinduliams pasiekti žemės paviršiaus, todėl radikaliai atvėstų oras ne tik JAV, bet ir kitose pasaulio dalyse.
Šie pokyčiai kardinaliai transformuotų pasaulinius orų modelius, užterštų orą, kuriuo kvėpuojame, sunaikintų augaliją ir gyvūniją, turėtų poveikį žmogaus veiklai – žemės ūkio pramonei dar ne vienerius metus.
Nors mokslininkams yra pakankamai sunku apibūdinti realų poveikį po tokios katastrofos, visgi JAV geologijos tarnyba kaip pavyzdį pasitelkia 1991 m. išsiveržusį Pinatubo ugnikalnį Filipinuose.
Lyginant su Jeloustouno iki šiol buvusiu didžiausiu išsiveržimu, Pinatubo ugnikalnio sprogimas buvo 1000 kartų mažesnis, tačiau išsiskyręs sieros dioksidas sąveikavo su atmosfera dar trejus metus po išsiveržimo ir taip aušino Žemės paviršių. Pačiame epicentre temperatūra pasauliniame kontekste nukrito 0,7 laipsnio Celsijaus.
Nors mokslininkams sunku identifikuoti kada Jeloustouno superugnikalnis galėtų išsiveržti, tačiau jie neatmeta galimybės, kad to išvengti nepavyks. Visgi naujausias tyrimas rodo, kad artimiausiu metu šio milžiniško nerimą keliančio objekto išsiveržimo nestebėsime.
