Pietvakarių Islandijoje po aštuonių šimtmečių tylos vėl atgijęs ugnikalnis išsiveržė jau septintą kartą nuo gruodžio mėn., o lava ėmė tekėti link Mėlynosios lagūnos – pagrindinio turistų traukos centro.
Išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje prasidėjo be jokio įspėjimo trečiadienio vėlyvą vakarą ir sukėlė maždaug 3 km ilgio plyšį.
Islandijos meteorologijos tarnybos, kuri stebi seisminį aktyvumą, duomenimis, šis išsiveržimas yra gerokai mažesnis nei ankstesnis išsiveržimas rugpjūčio mėn. Dauguma ankstesnių išsiveržimų nurimo per kelias dienas.
„Vertinant plačiau, šis išsiveržimas yra šiek tiek mažesnis už paskutinį išsiveržimą ir gegužės mėnesį įvykusį išsiveržimą.“ – sakė geofizikos profesorius Magnúsas Tumi Guðmundssonas.
Ugnikalnio išsiveržimas sukėlė nemažai žalos
Nors išsiveržimas nekelia pavojaus kelionėms lėktuvu, valdžios institucijos įspėjo apie dujų išsiskyrimą kai kuriose pusiasalio dalyse, įskaitant netoliese esantį Grindaviko miestą, kuris prieš metus buvo iš esmės evakuotas, kai ugnikalnis atgijo po 800 metų ramybės būsenos.
Civilinės saugos agentūrai paskelbus pavojaus signalą, buvo evakuota apie 50 namų ir Mėlynosios lagūnos svečiai.
Iki ketvirtadienio popietės išsiveržusio ugnikalnio lava pasklido po geoterminio kurorto, vieno didžiausių Islandijos turistų traukos centrų, automobilių stovėjimo aikštelę ir užgriuvo tarnybinį pastatą.
Meteorologijos tarnyba pranešė, kad lava taip pat pasiekė vamzdyną, kuriuo pusiasaliui tiekiamas karštas vanduo šildymui, nors vamzdžiai buvo pastatyti taip, kad atlaikytų lavos tekėjimą.
Pasikartojantys ugnikalnio išsiveržimai netoli Grindaviko, esančio maždaug už 50 km į pietvakarius nuo sostinės Reikjaviko, kuriame prieš išsiveržimus gyveno 3 800 gyventojų, apgadino infrastruktūrą ir turtą, todėl daugelis gyventojų buvo priversti persikelti, kad būtų užtikrintas jų saugumas.
Islandijoje ugnikalnių išsiveržimai yra ganėtinai dažni
„Grindavikui negresia toks pavojus, kaip atrodo, ir mažai tikėtina, kad šis įtrūkimas dar labiau padidės, nors nieko negalima atmesti.“ – teigė Magnúsas Tumi.
Islandijoje, esančioje virš Šiaurės Atlanto ugnikalnio karštojo taško, vidutiniškai kas ketverius-penkerius metus įvyksta vienas išsiveržimas.
Pastaruoju metu didžiausią žalą sukėlė 2010 m. įvykęs Eyjafjallajokull ugnikalnio išsiveržimas, kuris į atmosferą išmetė pelenų debesis ir keliems mėnesiams sutrikdė transatlantines oro keliones.
