Mokslininkai ilgą laiką manė, kad Marso ekvatoriniai regionai yra per daug saulėti, o jo atmosfera – per plona, kad juose galėtų būti įšalas ar ledas, tačiau naujos nuotraukos rodo ką kita.
Naujame straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature Geoscience“, atskleidžiama, kad Europos kosmoso agentūros misijų „ExoMars“ ir „Mars Express“ misijos pirmą kartą pastebėjo vandens įšalą netoli Marso ekvatoriaus, ant aukščiausių Saulės sistemos ugnikalnių – Tarsio ugnikalnių.
Šiame regione yra milžiniški Olimpo kalnai – tris kartus aukštesni už Everesto kalną – ir Tharsis Montes skydo ugnikalniai.
Įspūdingas atradimas
„Manėme, kad aplink Marso ekvatorių negalėjo susidaryti įšalas, nes dėl saulės spindulių ir plonos atmosferos mišinio temperatūra ir paviršiuje, ir kalnų viršūnėse išlieka gana aukšta“, – sakė pagrindinis atradimo autorius Adomas Valantinas, kuris šį atradimą padarė studijuodamas Berno universiteto (Šveicarija) doktorantūroje, o dabar yra Brauno universiteto (JAV) doktorantas.
„Jos egzistavimas čia yra įdomus ir rodo, kad čia vyksta išskirtiniai procesai, leidžiantys susidaryti įšalui“, – sakė jis.
Unikalus mikroklimatas
Marsas nepanašus į Žemę, kur įprastos užšalusios viršukalnės. Marse žemas atmosferos slėgis, todėl kalnų viršūnėse yra maždaug tokia pati temperatūra kaip ir lygumose.
Mokslininkai mano, kad vyksta tai, jog drėgnas oras kyla kalnų šlaitais ir kondensuojasi šalčio pavidalu vėsesnėse Tariso ugnikalnių kalderose. Oras cirkuliuoja taip, kad sukuria iki šiol nematytą mikroklimatą.
Marse rastas įšalo kiekis prilygsta maždaug 60 olimpinių plaukimo baseinų. Jis aptiktas labai plonais lopinėliais, tačiau dengia didžiulį plotą. Jis egzistuoja tik kelias valandas apie saulėtekį, o paskui išgaruoja saulės šviesoje.
Pavėluotas atradimas?
Šaltį aptiko „ExoMars TGO“ ir „Mars Express“, kurie orbitinius mokslinius tyrimus atlieka atitinkamai nuo 2018 m. ir 2003 m. Tad kodėl taip ilgai užtruko šio mikroklimato Marse atradimas?
„Mums reikia tokios orbitos, kuri leistų stebėti vietovę anksti ryte“, – sakė A. Valantinas. „Iš septynių aplink Marsą skriejančių orbitinių aparatų visi, išskyrus „ExoMars TGO“ ir „Mars Express“, yra sinchronizuoti su Saule, todėl Marsą gali tirti tik po pietų.“
Tačiau yra ir kita priežastis
„Šalčio nusėdimas susijęs su šaltesniais marsaeigiais, todėl galimybė jį pastebėti dar labiau susiaurėja“, – sakė Valantinas. „Turime žinoti, kur ir kada ieškoti efemeriško įšalo. Taip nutiko, kad atlikdami kitus tyrimus jo ieškojome netoli ekvatoriaus, tačiau nesitikėjome jo pamatyti Marso ugnikalnių viršūnėse.“
Taip patskaitykite
