Naujausi Belizos pakrantėje esančios Didžiosios Mėlynosios Skylės nuosėdų duomenys rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius tropinės audros smarkiai išaugo, o tai nerami žinutė mokslininkams.
Grėsmingi rezultatai
Mokslininkai ištyrę Karibų jūroje, Belizo pakrantėje esančią Didžiąją Mėlynąją Skylę nustatė nerimą keliančią tropinių ciklonų dažnėjimo tendenciją per pastaruosius 5 700 metų. „Science Advances“ kovo 14 d. paskelbtame tyrime pristatoma, kad per pastaruosius dešimtmečius atogrąžų ciklonų kiekis stipriai išaugo.
Didžioji Mėlynoji Skylė – tai milžiniška povandeninė smegduobė, esanti maždaug 80 km nuo Belizo krantų. Ji yra 125 metrų gylio ir 300 metrų pločio „ežeras“ susidaręs po paskutinio ledynmečio.
Tyrimo vadovas Dominikas Schmittas pabrėžė šio proceso mąstą:
„Vienas pagrindinių mūsų tyrimo rezultatų yra tai, kad regioninis audrų dažnis nuolat didėjo nuo 5700 metų iki dabar. Pastebėtina, kad per pastaruosius du dešimtmečius audrų, pasiekiančių sausumą, dažnis tyrimo regione buvo gerokai didesnis nei per pastaruosius šešis tūkstantmečius – tai aiškus šiuolaikinio globalinio atšilimo poveikio rodiklis.“
Neįprastas tyrimas
Tropinių ciklonų metu atsiranda intensyvios žemo slėgio sistemos, kurios veikia virš vandenynų. Tyrimo metu mokslininkai norėdami sužinoti daugiau apie šias audras ilgesnio laikotarpio perspektyvoje – ištraukė nuosėdų branduolį iš Didžiosios Mėlynos Skylės dugno. Nuosėdų branduolys buvo maždaug 30 metrų ilgio, kuris yra ilgiausias nuoseklus tropinių audrų įrašas.
Analizuojant nuosėdų sluoksnius branduolyje, mokslininkai galėjo nustatyti tropinių ciklonų skaičių, įvykusį per visus 5700 metų. Kadangi kiekvienais metais paprastai susidaro du sluoksniai palankaus oro nuosėdų, todėl tyrėjai galėjo skaičiuoti metus panašiai kaip medžio rieves bei palyginti kada buvo nusėdę audrų nuosėdų sluoksniai.
Tyrimo vadovas komentuoja gautus rezultatus:
„Per pastaruosius šešis tūkstantmečius per kiekvieną šimtmetį per Didžiąją Mėlynąją Skylę praėjo nuo keturių iki šešiolikos tropinių audrų ir uraganų. Tačiau per pastaruosius 20 metų tyrėjai rado įrodymų, kad per tą pačią sritį praėjo devynios tropinės audros.“
Dėl ko taip atsitiko?
Mokslininkai įvardija keletą priežasčių, kurios galėjo lemti tokius rodiklius. Visų pirma, audrų suintensyvėjimas gali būti susijęs su intertropine konvergencijos zona („ITCZ“). Jos metu susiduria šiaurės ir pietų vėjai, sukeldami žemą atmosferos slėgį. Be to, regiono ribose yra uraganų vystymosi regionas.
Dar viena svarbi priežastis yra žmogaus sukelta klimato kaita. Dėl jos padidėja vandens telkinių paviršiaus temperatūra, kuri ir pastaruosius metus gali paskatinti dar dažnesnius tropinius ciklonus, o iki 2100 m. Karibus gali užgriūti ir 45 tropinės audros ar uraganai.
Tokie tyrimai atskleidžia klimato kaitos padarinius ir parodo, kaip jos padariniai ilgainiui progresuoja.
