Lietuvoje 324 darbuotojus turinti „Adform“ patyrė kibernetinę ataką
Danijos reklamos technologijų bendrovė „Adform“, kurios didžiausias padalinys veikia Lietuvoje, patvirtino patyrusi kibernetinę ataką. Įsilaužėliai pakeitė bendrovės klientų svetainėse naudojamą programinį kodą taip, kad jis galėtų naudotojams nepastebimai pakeisti „Bitcoin“, „Ethereum“ ir „TRON“ kriptovaliutų piniginių adresus.
Pasak oficialaus „Adform“ pranešimo, įtartina veikla buvo aptikta liepos 27 dieną. Bendrovė teigia pašalinusi kenkėjišką kodą, informavusi paveiktus klientus ir apie incidentą pranešusi atsakingoms institucijoms. Tyrimas vis dar tęsiamas.
Nors „Adform“ nėra Lietuvos įmonė – ji buvo įkurta 2002 metais Kopenhagoje – mūsų šalyje bendrovė veikia nuo 2006 metų. Pačios 2025 metų „Adform“ metinėje ataskaitoje Lietuvos padalinys įvardijamas kaip didžiausia fizinė bendrovės veiklos vieta pasaulyje, kurioje veikia ne tik programinės įrangos kūrimo centras, bet ir klientų aptarnavimo, finansų, teisės, personalo bei pardavimų komandos.
Įsilaužėliai „užkrėtė“ svetainėse įkeliamą „JavaScript“ failą
Atakos taikiniu tapo iš „Adform“ serverių į klientų svetaines įkeliamas failas „trackpoint-async.js“. Tai bendras „JavaScript“ kodas, naudojamas svetainių lankymui, reklamos kampanijoms ir konversijoms stebėti.
Oficialioje „Adform“ dokumentacijoje nurodoma, kad šis kodas gali būti įdiegtas viename puslapyje, keliose svetainės dalyse arba veikti plačiau. Jis renka tokią bazinę informaciją kaip naršyklės tipas, operacinė sistema ir ekrano dydis bei perduoda ją kartu su reklamos kampanijų duomenimis.
Kadangi pakeistas failas buvo įkeliamas tiesiai iš „Adform“ infrastruktūros, užpuolikams nereikėjo atskirai įsilaužti į kiekvieną svetainę. Tokie incidentai vadinami tiekimo grandinės atakomis: pažeidžiamas vienas plačiai naudojamas paslaugos teikėjas, o kenkėjiškas kodas per jį pasiekia daugybę nesusijusių klientų ir jų lankytojų.
Techninė analizė parodė, kad kenkėjiškas kodas stebėjo, ar vartotojas kopijuoja „Bitcoin“, „Ethereum“ arba „TRON“ kriptovaliutų piniginės adresą. Aptikęs tokį adresą, jis galėjo pakeisti jį į užpuolikų valdomą adresą. Todėl vartotojas, manydamas, kad įklijavo tikrą gavėjo adresą, kriptovaliutas galėjo nusiųsti nusikaltėliams.
Tyrėjų užfiksuotas kodas galėjo keisti ne tik iškarpinėje esančius adresus. Jis taip pat tikrino svetainių teksto laukelius, reagavo į kopijavimo, įklijavimo ir teksto įvedimo veiksmus bei galėjo pakeisti adresą net tada, kai vartotojas jį įrašydavo tiesiai į formą.
„Adform“ teigia neradusi įrodymų, kad vartotojų IP adresai arba informacija apie jų lankytas svetaines buvo perduota išorinei šaliai. Vis dėlto techninė analizė parodė, kad tokia galimybė galėjo egzistuoti, todėl šis aspektas dar tiriamas. Bendrovės teigimu, kodas nebuvo skirtas programinei įrangai įdiegti ir veikė tik tol, kol paveiktas svetainės puslapis buvo atidarytas.
Lietuvos padalinyje – 324 darbuotojai ir 24,5 mln. eurų pajamų
Incidentas aktualus ir Lietuvai, nes Vilniuje registruota bendrovė „Adform Lithuania“ yra reikšminga šalies technologijų sektoriaus darbdavė.
Naujausiais „Rekvizitai.lt“ duomenimis, įmonėje dirba 324 apdraustieji darbuotojai, o 2026 metų birželį apskaičiuotas vidutinis atlyginimas siekė 5 173,80 euro neatskaičius mokesčių. Lietuvoje veikianti bendrovė registruota Sporto gatvėje Vilniuje ir pagrindine savo veikla nurodo programinės įrangos kūrimą.
2025 metais „Adform Lithuania“ gavo 24,519 mln. eurų pardavimo pajamų ir uždirbo 1,242 mln. eurų grynojo pelno. Nuo 2026 metų sausio iki gegužės Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėtų mokesčių suma siekė daugiau kaip 1,525 mln. eurų. Bendrovės kredito rizika vertinama kaip žemiausia.
Visos „Adform“ platformos mastas yra gerokai didesnis. 2025 metų ataskaitoje skelbiama, kad bendrovė turėjo apie 1 800 klientų, veikė per 29 biurus ir sudarė sąlygas kasdien parodyti maždaug 1,5 mlrd. reklamų. Jos reklamos buvo aptarnaujamos arba parduodamos daugiau kaip 180 valstybių. Tačiau kiek konkrečiai svetainių ir lankytojų galėjo paveikti ši ataka, kol kas neskelbiama.
„Adform“ rekomenduoja žmonėms, kurie liepos 27 dieną lankėsi bendrovės technologiją naudojančiose svetainėse, profilaktiškai išvalyti naršyklės podėlį. Tiems, kurie tuo metu kopijavo kriptovaliutų piniginių adresus, patariama patikrinti įklijuotą adresą ir jau atliktų operacijų istoriją. Bendrovė teigia incidentą suvaldžiusi ir šiuo metu savo paslaugas laikanti saugiomis.
Atvejis taip pat parodo, kad svetainės saugumą lemia ne tik jos pačios sistema ar įskiepiai, bet ir iš išorės įkeliamas trečiųjų šalių kodas. Anksčiau rašėme, kaip neatnaujinti „WordPress“ įskiepiai gali kainuoti svetainės duomenis ir kodėl beveik pusę duomenų nutekėjimų Lietuvoje lemia žmonių klaidos.
Kaip vertinate šį straipsnį?
Prenumeruokite mūsų „YouTube“ kanalą ir mėgaukitės įdomiais vaizdo reportažais apie mokslą ir technologijas.
Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.
DIENOS SKAITOMIAUSI
Kaip sužinoti, ar jūsų telefonas yra sekamas? 9 požymiai ir ką būtina patikrinti
2ES pradeda milžinišką DI plėtrą: „gigafabrikams“ – daugiau nei 30 mlrd. eurų
3Mokslininkai rado būda sustabdyti vaikų dantų ėduonį be gręžimo
4Pamoka NATO: Ukrainos F-16 sparčiai dėvisi – brangūs naikintuvai tampa pigių atakų įkaitais
5Paaiškėjo kada NASA paleis naują kosminį teleskopą – dangų stebės 1 000 kartų greičiau nei „Hubble“
NAUJAUSI
Taip pat skaitykite
Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.