Skip to content
Europos Komisija pritarė beveik 993 mln. eurų išmokai Lietuvai: pinigai numatyti gruodį

Europos Komisija pritarė beveik 993 mln. eurų išmokai Lietuvai: pinigai numatyti gruodį

Europos Komisija teigiamai įvertino paskutinį Lietuvos mokėjimo prašymą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Finansų ministerijos paskelbtais duomenimis, gruodžio pabaigoje šalis turėtų gauti 992,8 mln. eurų. Visa pateikto prašymo vertė siekė apie 1,1 mlrd. eurų, tačiau dalis finansavimo jau buvo išmokėta avansu. Tai paskutinis suplanuotas mokėjimas pagal Lietuvos ekonomikos gaivinimo planą.

REKLAMA

Komisijos dokumente nurodyta, kad Lietuva pateikė įrodymus dėl 68 rodiklių ir etapų įgyvendinimo. Jie apima skirtingas valstybės valdymo ir investicijų sritis: nuo viešųjų informacinių technologijų pertvarkos iki švietimo, mokslinių tyrimų, mokesčių administravimo ir daugiabučių renovacijos. Vertinimas yra preliminariai teigiamas; prieš galutinį lėšų pervedimą dar taikoma Europos Sąjungos procedūra.

Europos Komisijos išvada apima 68 rodiklius, kuriuos Lietuva turėjo įgyvendinti pagal iš anksto suderintą planą. Tai reiškia, kad pinigų išmokėjimas priklauso nuo atliktų reformų ir investicijų rezultatų, o ne vien nuo praėjusio laikotarpio. Toks modelis skiriasi nuo įprasto finansavimo, kai lėšos paskirstomos pagal išlaidų deklaracijas. Valstybė pirmiausia turi parodyti, kad įsipareigojimai įvykdyti.

REKLAMA

Dokumente aptariama viešojo sektoriaus informacinių technologijų valdymo pertvarka, mokyklų ir kolegijų sistemos pokyčiai bei investicijos į mokslą. Šios kryptys apima skirtingus naudos gavėjus, todėl vienos išmokos negalima priskirti konkrečiai ministerijai ar savivaldybei. Kiekviena priemonė turi savo įgyvendinimo ir atsiskaitymo tvarką.

Svarbi detalė yra ir tikrinimo metodika. Europos Komisija nurodo, kad kai kurių masinių priemonių atveju vertino atrinktus dokumentų rinkinius. Tokiu būdu tikrinama, ar valstybės pateiktos suvestinės pagrįstos konkrečiais įrodymais. Tai suteikia papildomą kontrolės lygmenį prieš galutinį mokėjimą.

Pagal bendrą programos logiką šis mokėjimas užbaigia penkerių metų finansavimo ciklą. Toliau Lietuvai reikės ne tik atsiskaityti už projektus, bet ir užtikrinti, kad sukurtos sistemos bei infrastruktūra veiktų pasibaigus europiniam finansavimui. Tai aktualu projektams, kuriems reikės nuolatinės priežiūros, darbuotojų ir papildomų valstybės biudžeto išteklių.

REKLAMA

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė sukurta po pandemijos, kai ES valstybės susitarė finansuoti reformas ir investicijas pagal nacionalinius planus. Lietuvos planas apima ne tik infrastruktūros projektus, bet ir administracinius pokyčius, kurių rezultatai matuojami nustatytais kriterijais. Paskutinis mokėjimas užbaigs svarbų finansavimo etapą, tačiau galutinės projektų priežiūros ir audito pareigos išliks.

Asociatyvi DI sugeneruota redakcinė iliustracija
Asociatyvi DI sugeneruota iliustracija.
Asociatyvi DI sugeneruota redakcinė iliustracija
Asociatyvi DI sugeneruota iliustracija.

Kokius darbus įvertino Komisija

Komisijos ataskaitoje minimi vadinamosios Tūkstantmečio mokyklų programos darbai, kolegijų tinklo pertvarka, investicijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir priemonės, skirtos skaitmeniniams valstybės ištekliams. Viena krypčių – lietuvių kalbos išteklių kūrimas dirbtinio intelekto sprendimams. Šios investicijos svarbios ne dėl vieno būsimo produkto, o dėl platesnių galimybių viešajam sektoriui ir vietos technologijų bendrovėms.

Komisija taip pat vertino investicijų į švaresnį transportą ir energinį efektyvumą pažangą. Tai reiškia, kad mokėjimo prašymas apima ne vien atliktus teisės aktų pakeitimus, bet ir konkrečius projektų rezultatus. Dokumente nurodoma, kad daliai didelės apimties priemonių buvo tikrintos atrinktos bylos, o ne vien priimti Lietuvos institucijų pateikti apibendrinimai.

REKLAMA

Finansavimo struktūroje yra ir dotacijų, ir paskolų. Lietuva per visą laikotarpį pagal priemonę turėtų būti gavusi apie 3,8 mlrd. eurų: maždaug 2,28 mlrd. eurų dotacijomis ir 1,55 mlrd. eurų paskolomis. Todėl skelbiant bendrą sumą svarbu nevadinti visų pinigų neatlygintina parama: dalį jų sudaro grąžintinas finansavimas.

Kada pinigai pasieks Lietuvą

Finansų ministerija tikisi pervedimo gruodžio pabaigoje. Tai nėra naujas kvietimas gyventojams teikti paraiškas, o Europos Sąjungos mokėjimas valstybei už jau sutartų etapų įgyvendinimą. Konkrečių projektų finansavimo ir atsiskaitymo tvarka priklauso nuo jų programų, todėl pervedimo data automatiškai nereiškia, kad tą pačią dieną pinigai pasieks visas įstaigas ar rangovus.

Lietuva galutinį prašymą pateikė rugsėjo pabaigoje. Europos Komisijos vertinimas rodo, kad pateiktų įrodymų pakako patvirtinti visų nurodytų etapų pasiekimą. Finansų ministerijai ir projektų vykdytojams dabar svarbiausias klausimas – užbaigti administracinius mokėjimo veiksmus ir atsiskaityti už lėšų panaudojimą pagal ES taisykles.

Beveik keturi milijardai eurų per penkerius metus yra didelė suma Lietuvos ekonomikai, tačiau jos poveikis nėra matuojamas vien išmokėjimo data. Atskirai vertinami sukurti objektai, paslaugų kokybė, sutaupytos energijos kiekis, institucijų darbo efektyvumas ir investicijų tęstinumas. Šie rodikliai leis nustatyti, kiek reformų naudos išliks pasibaigus finansavimo ciklui.

Susijusios naujienos: gynybos pramonės plėtrą, Vokietijos brigados pratybas, energetikos sistemų saugumą.

Šaltiniai: Europos Komisijos vertinimas ir ELTA.

Kaip vertinate šį straipsnį?

NAUJIENOS IŠ INTERNETO

Trumpai, aiškiai ir be triukšmo – gaukite svarbiausias technologijų ir mokslo naujienas pirmieji.

Sekite mokslo ir technologijų tendencijas
Dalyvaukite diskusijose
Naujienas gaukite pirmieji
1 700+ narių jau seka mūsų puslapį, laukiame tavęs!

TechNaujienos.lt Patikrintos technologijų, mokslo ir gynybos naujienos iš Lietuvos ir viso pasaulio.

10

Taip pat skaitykite

Atrinkome panašius straipsnius, kurie gali jums patikti.