Antradienį Europos kosminės ambicijos įgavo naują postūmį – sėkmingai atliktas pirmasis naujos kartos sunkiosios raketos nešėjos „Ariane 6“ skrydis.
Europa atgavo nepriklausomą prieigą prie kosmoso
4 mlrd. eurų vertės raketa, paleista iš Prancūzijos Gvianos stebint naikintuvui „Rafale“, tapo svarbiu etapu žemyne. Po vėlavimų, debatų dėl finansavimo ir politinių kliūčių Europa atgavo nepriklausomą prieigą prie kosmoso.
Europos kosmoso agentūra (EKA) džiaugėsi, kad pagrindinis misijos tikslas – iškelti palydovų rinkinį į 600 km orbitą.
Inauguracinio skrydžio metu buvo gabenami „įvairių kosmoso agentūrų, bendrovių, mokslinių tyrimų institutų, universitetų ir jaunųjų specialistų palydovai ir eksperimentai“, pranešė EKA.
„Visiškai nauja raketa paleidžiama nedažnai, o sėkmė toli gražu nėra garantuota. Man didelė garbė būti šios istorinės akimirkos liudininku, kai sėkmingai pakilo naujos kartos Europos „Ariane“ šeimos raketa, veiksmingai atkurianti Europos galimybes patekti į kosmosą“, – sakė EKA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris.
„Nuoširdžiai dėkojame ESA, CNES, „ArianeGroup“ ir „Arianespace“ komandoms už jų sunkų darbą, padėjusį pasiekti šį tašką.“
Nors vizualiai panaši į „Ariane-5“, naujoji raketa pasižymi pažangiausiais gamybos metodais, tokiais kaip 3D spausdinimas ir papildytosios realybės projektavimas, o tai žada greitesnę gamybą.
„Ariane-6“ gali būti dviejų konfigūracijų:
- „Ariane-62“: Su dviem kietojo kuro greitintuvais, skirtais vidutinio dydžio kroviniams.
- „Ariane-64“: Su keturiais prikabinamais greitintuvais, skirtais sunkesniems palydovams.
Pagrindinę pakopą papildo daugkartinio naudojimo viršutinė pakopa, galinti daug kartų užsidegti, idealiai tinkanti dideliems palydovų žiedams dislokuoti. Ši galimybė taip pat leidžia pakopai pačiai nusileisti iš orbitos, taip sumažinant kosminių šiukšlių kiekį.
Nors misija sėkmingai užbaigė keletą bandymų ir išleido kelis mokslinių tyrimų palydovus, dėl techninių kliūčių nepavyko išleisti galutinio naudingojo krovinio.
Misijos tikslas buvo parodyti unikalią „Ariane 6“ galimybę vienu skrydžiu iškelti krovinius į kelias orbitas. Šis manevringumas priklauso nuo viršutinės pakopos „Vinci“ variklio pakartotinio paleidimo mikrogravitacijos sąlygomis, o šios funkcijos neįmanoma išbandyti ant žemės.
Plane buvo numatyta išbandyti naują pagalbinį varymo įrenginį (APU), kad būtų galima vėl paleisti „Vinci“ variklį. Buvo siekiama paleisti porą grįžtančių kapsulių, demonstruojančių šią daugkartinio skridimo orbitoje galimybę.
Deja, viskas vyko ne visai pagal planą
Per po skrydžio vykusį klausimų ir atsakymų pokalbį „ArianeGroup“ (bendrovė, kurianti ir eksploatuojanti „Ariane 6“) generalinis direktorius Martinas Sionas atskleidė, kad APU užsidegė vieną kartą, tačiau antrasis bandymas užsidegti nepavyko.
„Nežinome, kodėl jis sustojo“, – prisipažino M. Sionas, pabrėždamas, kad trūksta duomenų, reikalingų neatidėliotinai analizei.
Nepaisant gedimo, ESA pareigūnai išliko optimistiški, pabrėždami, kad viršutinė pakopa buvo išvesta į saugią orbitą.
Žvelgdami į ateitį, EKA pareigūnai yra įsitikinę dėl tolesnių paleidimų
Sėkmingai debiutavus „Ariane 6“, Europa atgavo galimybę į žemąją Žemės orbitą iškelti daugiau kaip 20 tonų krovinių (su keturiomis raketomis-nešėjomis) arba 10,3 tonos su mažesnės konfigūracijos raketomis.
„Europa grįžo į kosmosą“, – per vaizdo ryšį su EKA būstine Paryžiuje pareiškė Prancūzijos kosmoso agentūros CNES vadovas Philippe’as Baptiste’as.
Siekdama ambicingų tikslų – iki 12 skrydžių per metus – Europa siekia susigrąžinti savo pozicijas vis konkurencingesnėse kosmoso lenktynėse.
„Visi galime turėti savo nuomonę. Galiu tik dar kartą patvirtinti, kad turime pilną užsakymų knygą“, – sakė EKA kosminio transporto strategijos vadovė Lucia Linares. „Manau, kad čia žodį turi tarti užsakovai: jie pasakė, kad „Ariane-6“ atitinka jų poreikius.“
