Elonas Muskas niekada nesigynė ambicijų apgyvendinti žmones Marse, išgelbėti Žemę nuo artėjančios gyventojų krizės ir visa tai pasiekti per savo įvairių įmonių portfelį. Tačiau šie planai nėra tik retoriniai teiginiai, kuriais jis siekia pagerinti savo, kaip savotiško technofuturistinio mesijo, įvaizdį.
Planuojama Marso kolonija
Šiuo metu „SpaceX“ kompanijoje vyksta darbai, susiję su planuojama Marso kolonija, o užmojai apima ir tokius beprotiškus dalykus kaip termobranduolinių bombų sprogdinimas raudonojoje planetoje.
Pranešama, kad E. Musko kosmoso technologijų bendrovė turi specialią įmonę, kuri šiuo metu nagrinėja burbulus primenančių buveinių planus ir medžiagas, kurios būtų naudojamos joms statyti.
Mokslininkai eksperimentuoja su įvairiomis medžiagomis, kad pasiektų tikslą statyti buveines Marse, užuot gabenę šimtus tonų medžiagų iš Žemės – šis procesas yra nepatogus ir beprotiškai brangus. Viena iš tokių idėjų – AstroCrete, kuris iš esmės yra Marso dulkių, prakaito ir kraujo mišinys, sudarantis į betoną panašią medžiagą.
3D spausdinimas laikomas dar vienu perspektyviu sprendimu, vienas iš jų – kupolo formos „Sfero“ koncepcija. Atrodo, kad „SpaceX“ vaizduotė yra didingesnė. Pranešama, kad vidinėje medžiagoje pateikiamos kolonijos, gyvenančios milžiniško centrinio kupolo formos mieste ir mažesnių aplink jį, koncepcijos.
„Ponui Muskui ypač rūpi, kad miestas atrodytų šauniai“, – teigiama pranešime, dar priduriama, kad vykstančiose diskusijose daugiausia dėmesio skiriama statybinėms medžiagoms.
Per ateinančius porą dešimtmečių Marse turėtų nusileisti milijonas žmonių
Pranešama, kad E. Muskas „SpaceX“ darbuotojams yra perdavęs, jog tikisi, kad per ateinančius porą dešimtmečių Marso žemėje nusileis milijonas žmonių – šis planas yra kur kas ambicingesnis nei tikslai, kuriuos NASA nustatė paskutiniams „Artemis“ misijos etapams.
Tačiau Marso pasiekimas yra tik vienas nedidelis žingsnis daug didesnėje lygtyje. Planetos paviršius nėra itin pritaikytas žmonėms, o kad bendruomenė galėtų klestėti tokiu dideliu mastu, teraformavimas, atrodo, yra vienintelis realus sprendimas, galintis paneigti atšiaurias aplinkos sąlygas ir paversti ją tinkama žmonėms išgyventi.
Teraformavimas – tai iš esmės ekstremalus planetos pertvarkymas, pakeičiant svarbiausias savybes, pavyzdžiui, karštį ar šaltį, oro slėgį, sausumos išvaizdą ir gyvybės rūšis, kurios joje gali išgyventi. Trumpai tariant, teraformavimas – tai vienos planetos pakeitimas, kad ji taptų panašesnė į kitą.
E. Musko vadovaujamos „SpaceX“ nuomone, teraformavimo sprendimas galėtų būti termobranduolinės bombos, kurias susprogdinus planetoje teoriškai būtų sušildyta šalta, dykumą primenanti planeta. Tai nėra neįprasta.
Straipsnyje „Ateities Marso aplinka mokslui ir tyrimams“ buvęs vyriausiasis NASA mokslininkas Džimas Greenas pasiūlė tarp Saulės ir Marso įrengti didžiulį magnetinį skydą, kuris išgelbėtų planetos atmosferą. Šiai idėjai neprieštarauja ir NASA.
Kibernetiniai sunkvežimiai ir atsparios rūšys
Darant prielaidą, kad „SpaceX“ pavyks įkurti žmonių bendruomenę Marse ir netgi paruošti bendruomenės buveinę, kitas svarbus klausimas būtų išlikimas. Atrodo, kad „SpaceX“ galvoja ir apie šį etapą.
„Kita komanda kuria skafandrus, skirtus kovai su Marso priešiška aplinka, o medikų komanda tiria, ar žmonės ten gali susilaukti vaikų“, – priduriama pranešime.
Žmonių judėjimui Marse siūloma naudoti specialiai modifikuotus kibernetinius sunkvežimius. Atrodo, kad „Roadster“ paleidimas į kosmosą vis dėlto buvo „Teslos“ tarpplanetinių ambicijų ženklas.
Tuomet kyla klausimas dėl išteklių – maisto ir energijos.
„Muskas planuoja naudoti „Starship“ kaip savotišką Nojaus arką, kurioje būtų gabenami augalai ir gyvūnai“, – priduriama pranešime, kuriame cituojami „SpaceX“ vidiniai šaltiniai.
Ataskaitoje nepateikiama išsami informacija apie tai, kokius tiksliai augalus „SpaceX“ atsigabens ir kaip planuoja užauginti valgomąją medžiagą savo marsiečių kolonijoms. Tačiau „SpaceX“ ketina statyti šiltnamius, kuriuose žmonės augintų iš Žemės atsivežtus augalus.
Tai būtų specialūs augalai, tiksliau, naujos rūšys.
„Manau, kad visai tikėtina, jog norėsime sukurti naujus bioinžinerinius organizmus, kurie būtų geriau pritaikyti gyventi Marse“, – teigė E. Muskas, darydamas užuominą į gerai žinomą selekcinio veisimo praktiką.
NASA Pažangiųjų koncepcijų institutas (NIAC) taip pat rėmė programą „Gyvybės pertvarkymas Marsui“, pagal kurią genų suskaidymo technika būtų naudojama tam tikrų augalų rūšių atspariems genams perkelti. Tuomet hibridiniai augalai bus auginami Marso šiltnamiuose, teoriškai galinčiuose atlaikyti žemą temperatūrą ir didelį radiacijos poveikį.